Žmonėms ateina laikas rungtyniauti prieš robotus. Ir neatrodo, kad mes turime šviesią ateitį. Daugelis mašinų greitu metu, o kai kurios jau ir dabar, laimi prieš žmones futbolo, krepšinio, stalo teniso, šachmatų, beisbolo varžybose, taip pat iPhone ir popierius-žirklės-šulinys žaidimuose. O dabar atėjo laikas ir oro rituliui.
Japonų mokslininkai iš Chiba universiteto sukūrė robotą, kuris yra pajėgus kovoti su žmonėmis. Aišku, tai ne pirmoji mašina, kuri gali žaisti oro ritulį, tačiau japonai, kuriems vadovavo Akio Namiki, patobulino jį iki to, kad dabar pamatęs savo varžovo žaidimą, robotas gali pakeisti savo taktiką.

Sistema yra sudaryta iš oro ritulio stalo, rankos iš keturių „slankstelių“ , dviejų greitų kamerų ir išorinio personalinio kompiuterio. Pastarojo darbas yra paremtas didelio greičio stebėjimu. Ankstesni robotai negalėjo perprasti varžovo žaidimo.

Kameros gautą vaizdą apdoroja kompiuteris ir įtakoja roboto ėjimą. Mašina mato žaidimą 500 kadrų per sekundę greičiu. Tai reiškia, kad roboto akimis žmonės žaidžia gana lėtokai. Iš dalies, tai gali priminti skriejančias kulkas iš Matricos filmo.

Kad žmonėms žaidimas išliktų įdomus, Japonijos mokslininkai suprogramavo trijų kontroliavimo lygių sistemą. Pirmas lygis yra atsakingas už paprastas funkcijas. Antras- už trumpalaikes komandas: ar robotui reikės gintis, pulti ar išlikti ramiam. Trečias lygis yra atsakingas už ilgalaikius sprendimus, o tai ir padaro žaidimą įdomiu.

Paprastai, robotas perpranta varžovo žaidimą pagal rankos ir ritulio sąsaja. Pagal gautą informaciją mašina supranta ar žmogus žaidimas yra labiau pagrįstas puolimu ar gynyba. Visgi, žaidimas gali tapti nuobodus, jeigu mašina neperpranta žmogaus žaidimo stiliaus. Skaitykime, kad žmogus žaidžia labiau puolime, o robotas gynyboje, tuomet mačas greit nusibos, nes žmogus visuomet atakuos, o mašina ginsis. Ši problema išlieka ir jeigu žmogus tik ginasi, o robotas atakuoja. Japonai sako, kad robotas turi pulti jei jo varžovas žaidžia puolamąjį žaidimą, ir atvirkščiai, jei žmogus daugiau ginasi, nei atakuoja.

Taigi, roboto žaidimas prideda ir psichologinį faktorių. Tyrimai parodė, kad mašina puikiai atpažįsta varžovo elgesį ir priverčia oponentą jį pakeisti. Po varžybų, žmonės pripažino, kad toks mačas jiems labiau patiko, nors jau prieš susitikimą jie žinojo, kad greičiausiai turės pripažinti roboto pranašumą.