Neseniai pasaulinė finansų rinka patyrė eilę kompiuterinių trigdžių, kurie staiga sustabdė visas finansines operacijas. Viena iš šių trumpalaikių sustingimų priežasčių gali būti nelauktas ultra-greitų robotų bandos panaudojimas, kurių pagalba imta vykdyti pinigines operacijas, tokiais greičiais, kokie tiesiog peržengia žmogaus galimybes, taip trikdydami pasaulinės finansų sistemos veiklą. Šių „ultra-greitų mašinų ekologijos“ atsiradimas buvo aprašytas naujose studijose, paskelbtose žurnale Nature Scientific Reports rugsėjo 11-ąją.
Studijų duomenys rodo , jog per trumpesnį nei sekundės laiko tarpą, pasaulinė finansų sistema virsta į kibernetines džiungles, kuriose įsikūrusi gauja agresyvių prekybos algoritmų. „Šie algoritmai geba veikti taip greitai, kad žmonės nesugeba susigaudyti realiajame laike, būtent todėl „ultra-greitų robotų ekologija“ ir perima viską į savo vadžias.“ – paaiškino Neilas Džonsonas, Majamio Universiteto, Menų ir Mokslo koledžo fizikos profesorius, vienas iš studijų autorių.
„Mūsų tyrimai rodo, jog šiame naujajame ultra-greitų robotų algoritmų pasaulyje, rinkos elgsena pereina fundamentaliąją ribą į kitą lygmenį, kuriame įprastinė rinkos teorijos nebetaikomos,“ – teigė Džonsonas.
Visuomenės greitesnių sistemų siekis, kuris apėmė ir verslo konkurenciją, atvedė prie algoritmų sukūrimo, kurie veikia kur kas greičiau, nei žmogaus reakcija. Pavyzdžiui, greičiausias žmogus geba į pavojų reaguoti per maždaug vieną sekundę. Netgi geriausias šachmatų didmeistris užtrunka maždaug 650 milisekundžių, kol suvokia, kad pateko į bėdą – tuo tarpu prekybos tikslams naudojamos mikroschemos geba reaguoti per keletą milisekundžių (1 milisekundė lygi 0,001 sekundei).
Studijose tyrėjai surinko ir išanalizavo žaibiškų didelio masto įvairių rinkos mainų ir prekybos kainų kitimų duomenis. Nuo 2006 metų sausio iki 2011 vasario buvo nustatyta 18.520 ekstremalių rinkos įvykių, trukusių mažiau nei 1,5 sekundės, kurie susiję su staigiais pakilimais ir smukimais.
Tyrėjai suvokė, jog tuomet, kai žmogaus reakcija nėra pajėgi varžytis su tokiais greičiais, kur kas padidėja dramatiškų rinkos pokyčių skaičius. Džonsonas palygino šią susiklosčiusią situaciją su ekologine aplinka.
„Kol turi normalų plėšrūnų ir jų grobio sąntykį, viskas yra subalansuota, bet jeigu įterpsi daugiau plėšrūnų, kurie pernelyg greiti, tai sukels ekstremalius padarinius,“ – teigė Džonsonas. „Tai, ką mes regime stebėdami naujųjų ultra-greitų kompiuterinių algoritmų padarinius, yra laikoma grobuoniškumu. Šiuo atveju grobuonis ima veikti, dar prieš aukai susiprantant apie jo buvimą.“
Džonsonas teigė, jog norint kontroliuoti šiuos ultra-greitus kompiuterinius algoritmus, pirma turime perprasti jų kolektyvinę elgseną. Tai nelengva užduotis, tačiau optimizmo suteikia tai, jog už žmogų greičiau gebantys reaguoti algoritmai yra reliatyviai paprasti, nes paprastumas ir lemia jų greitą veiklą.
„Reliatyviai yra tik keletas dalykų, kuriuos gali atlikti algoritmai,“ – teigė Džonsonas. „Tai reiškia, jog jie galiausiai ims perimti panašią elgseną, todėl suformuos savotišką kibernetinę minią ar gaują, atakuojančia tam tikrą rinkos vietą. Tai ir sukelia mūsų matomus ekstremalius rinkos padarinius. Mūsų matematiniai modeliai geba užfiksuoti kolektyvinę algoritmų elgseną, modeliuodami algoritmų veiksmus.“
Tiesą sakant, Džonsonas mano, jog šis kibernetinių gaujų perpratimas, taip pat leis žinias panaudoti ne tik finansų srityse, bet ir kovojant su kibernetinėmis atakomis arba kibernetiniu karu.

Originalus straipsnis: http://www.sciencedaily.com/releases/2013/09/130911093147.htm