Projekto DustBot, finansuojamo Europos Komisijos, tikslas buvo sukurti robotus, kurie iš gatvių surinkinėtų šiukšles ir šalintų atliekas. Prie projekto prisidėjo daug specialistų iš Italijos, Ispanijos, Britanijos, Šveicarijos ir Švedijos. Tačiau, didžiausią vaidmenį čia atlieka Šv. Anos mokyklos, esančios Pizoje, tyrinėtojai.

Projekte dalyvavo keli simpatiški namų robotai, kurių kiekvienas atliko skirtingas funkcijas. Robotas DustClean – tai autonominė valymo mašina, kurioje įmontuoti besisukantys šepečiai ir siurblys. DustClean važiuodamas jam paskirtu maršrutu valo gatves, moka išvengti kliūčių ir praleidžia pėsčiuosius per perėjas. Robotą, vardu DustCart, galima pavadinti šiukšlių surinkėju. Jis surenka gyventojų šiukšlių maišus ir nuveža jas perdirbimui. DustClean važiuoja keturiais ratais, o DustCart pakanka dviejų. Roboto ūgis 150 cm, svoris – 70 kg, greitis – 1m/s. DustCart, su ką tik pakrautu akumuliatoriumi, gali nuvažiuoti 16 km.

DustCard puikiai orientuojasi mieste, kadangi jame integruotas tos vietovės žemėlapis. Be to, jis gali susisiekti bevielio ryšio siųstuvais, prijungtais prie jo centrinės valdymo sistemos. Taip robotas pasitikslina savo koordinates per ultragarsinius švyturius. Daugybė sensorių neleidžia jam susidurti su pėsčiaisiais ir padeda išvengti kliūčių, pvz., priparkuotų automobilių.

DustCart turi kameras, kurios perduoda vaizdus centrinei būstinei. Tačiau, kol kas nėra reikalo kontroliuoti kiekvieną roboto žingsnį. Kai gatvėse jų bus daug, tada kontrolė bus būtina. Kad robotas atvyktų į paskirties vietą, jį reikė iškviesti telefonu. Atvykus robotui, klientas įves savo asmeninį kodą į ekraną, kuris yra DustCart korpuse. Tai būtina, kadangi roboto paslaugos bus mokamos. Tuo pačiu, žmogus galės pasirinkti kitus įvairius maršrutus ir atliekų rūšį, pvz., organines atliekas, stiklą, plastiką arba popierių.

Atlikęs pirmus privalomus žingsnius, klientas įdės šiukšlių maišą į atsidarantį roboto liuką. Ir jis keliaus į atliekų rūšiavimo arba perdirbimo punktą, kur palieks šiukšles. Šie aparatai skirti tokioms vietovėms, kur negali privažiuoti šiukšlių mašinos. O tokių vietų Europos miestuose labai daug.
Šiuose naudinguose robotuose yra integruoti temperatūros davikliai ir papildomi sensoriai, kurie nustato benzino, azoto oksido, anglies dioksido ir sieros kiekį ore. Visa tai veikia su ličio baterijomis, kurias periodiškai reikia pakrauti.

Projektas DustBot kainavo tris milijonus eurų. Iš tikrųjų, robotai yra kol kas gana lėti. Juos reikia tobulinti. Taigi, kol jie pasirodys mūsų gatvėse, reikės dar palaukti.