Elektroninė oda – robotikai ir protezavimui

Lytėjimas yra gan subtilus pojūtis, tačiau jis leidžia greitai reaguoti, pavyzdžiui, kai kas nors slysta iš mūsų rankų, tada mes galime stipriau suimti laikomą objektą.  Pirmą kartą mokslininkai skelbia sukūrę tamprią „elektroninę odą“, pagamintą žvelgiant į mūsų pačių odos veikimą, kuri geba jausti ne tik spaudimo jėga, bet ir nustatyti šios jėgos kryptį. Šio mokslinio darbo ataskaita skelbiama ACS Nano žurnale. Teigiama, jog šis išradimas pasitarnaus protezų ir robotikos kūrime.

Elektroninės odos veikimas / American Chemical Society iliustracija

Hyunhyub’as Ko ir jo kolegos paaiškino, jog elektroninė odos yra lankstūs, plėvelės tipo prietaisai, skirti fiksuoti spaudimo jėgai, skaityti smegenų aktyvumui, tikrinti širdies plakimo ritmui arba atlikti kitas funkcijas. Siekiant padidinti lytėjimo jautrumą, kai kurios iš jų atkartoja mikrostruktūras aptinkamas, pavyzdžiui, vabaluose bei laumžirgiuose. Tačiau nei vienai elektroninei odai nepavyko pajusti dirgiklio krypties. O būtent tai yra informacija, kuri gali mūsų kūnams daug ką pasakyti apie objekto formą ir tekstūrą, bei kaip jį laikyti. Ko komanda nusprendė kurti elektroninė odą, kuri būdų panaši į mūsiškę, t.y. galėtų „jausti“ trijose dimensijose.

Tyrėjai sukūrė dėvimą dirbtinė odą, sudaryta iš mažyčių kupolų, kurie susijungia bei deformuojasi, kada patiria išorinį spaudimą arba net vėjo gūsius. Ši oda geba jausti prisilietimų, oro pūtimo ir vibracijų lokaciją bei intensyvumą. Mokslininkai teigia, jog jų išradimas gali būti pritaikytas galūnių protezų, robotinės odos bei reabilitacinių prietaisų kūrime.

Parengta pagal acs.org