Ateities kontaktiniai lęšiai. Ar svajoji virsti kiborgu?
Mes įpratę savo akyse turėti ir už save didesnius daiktus. Vienai koks vyras į akį įkrito, kitas rąsto savo aky nemato. Nieko nuostabaus – juk lietuvių patarlė sako, kad akis už pilvą didesnė, už kiaulę ėdresnė. Tačiau vis tiek neramu, ką į mūsų akis planuoja sukišti „Google“, „Sony“, „Samsung“. Technologijų kompanijos rimtai susidomėjo, ką išmanaus galima sutalpinti į kontaktinį lęšį ar pačią akį, ir jau turi kuo pradžiuginti. Arba išgąsdinti.
Viskas prasideda nuo ašarų
Pirmieji gandai apie išmaniuosius lęšius akims pasklido 2014 m. pradžioje. Tais metais „Google“ paskelbė, kad pradeda bendradarbiauti su „Novartis“. Slaptoji „Google X“ laboratorija kuria miniatiūrinius procesorius, „Novartis“ padalinys „Alcon“ žino viską apie regą ir akies fiziologiją.
Taigi, kai pasaulis išvydo pirmojo išmanaus kontaktinio lęšio akims nuotrauką, niekas pernelyg ir nenustebo. Labiau nustebino jo paskirtis. Įrenginys, primenantis tipišką minkštą lęšį, kuriame įrengtos kelios kontaktų juostelės ir mažytis procesorius, nieko bendro su rega neturėjo.
Spekuliacijos apie į akis dedamus ekranus, vaizdo projektavimą ar regėjimo valdymą pasirodė iš piršto laužtos. Išmanusis „Novatis“ ir „Google“ lęšis – tai jutiklis, kuris, analizuodamas žmogaus ašaras, renka duomenis apie jo sveikatą.
Pats pirmasis pademonstruotas įrenginys matavo gliukozės kiekį organizme ir galėjo iškart pranešti, kai jis nukrito iki pavojingo lygio. Žmogui, sergančiam cukriniu diabetu, tai būtų svarbiau negu spaudimo matavimosi aparatas žmogui, turinčiam aukštą kraujospūdį. Buvo numatyti ir kiti šio lęšio panaudojimo scenarijai.
Nors praėjus beveik dviem metams po pirmojo pristatymo kalbos apie šį lęšį pritilo, projektas vystomas toliau. 2015 m. vasarą „Google“ užpatentavo net pakuotę, kurioje šis išmanusis lęšis bus pardavinėjamas. Tuomet buvo žadama, kad rinkoje lęšis pasirodys po kokių trejų metų.
Tačiau ramiai laukti 2018-ųjų „Google“ niekas neleis – išmaniųjų lęšių kūrimo jau ėmėsi keli labai rimti konkurentai.
Fotoaparatą – tau į akį
Šiuo metu fotoaparatu galima akį nebent užfiksuoti ir išmušti (jei sėkmingai mesi pasirinkęs sunkesnį). „Samsung“ ir „Sony“ labai rimtai įsigeidė tą fotoaparatą mums į akį sukišti. Abi kompanijos nepriklausomai užpatentavo išmaniuosius kontaktinius lęšius, kurie gali fotografuoti.
Pietų Korėjoje patvirtintame „Samsung“ kontaktinio lęšio patente aprašomas įrenginys, kuriame įrengtas ekranas, projektuojantis vaizdą tiesiog į akį ir mirktelėjimu valdoma kamera su jutikliu. Visa tai tilpo į įprastą minkštą kontaktinį lęšį. Tačiau netilpo joks procesorius, tad lęšis tiesiog perduoda signalą į telefoną, kuris ir atlieka informacijos apdorojimą.
Kompanija išmaniuosius kontaktinius lęšius kurti pradėjo siekdama pagerinti papildomos realybės funkcijas – jie mažiau pastebimi negu įvairūs akiniai.
Labai panašų, bet dar daugiau funkcijų turintį įrenginį „į akį“ mėgina užpatentuoti ir „Sony“. Patente aprašytas išmanusis kontaktinis lęšis turi tiek funkcijų, kad perskaitęs jų sąrašą įsivaizduoji pusės televizoriaus dydžio kompiuterį, kurį kažkas mėgins sukišti į akį.
Kitaip nei kiti gamintojai, „Sony“ siūlo kontaktinį lęšį dėti tik į vieną akį. Čia įrengta ne tik kamera, kuri gali filmuoti ir fotografuoti, bet ir belaidis procesorius ir netgi atmintinė. Taigi, lęšis gali įrašytą vaizdo medžiagą pats ir saugoti.
Visas šio lęšio funkcijas galima valdyti mirksint – specialus jutiklis matuos mirksėjimo trukmę ir skirs mirktelėjimą, kuriuo nori aktyvuoti kamerą, nuo paprasto mirksėjimo. Be to, iš vaizdo įrašo pašalins juodus kadrus, atsirandančius mirksint.
Ir tai ne viskas. Įvairiais kitokiais akies obuolio judesiais savininkas galės valdyti išvis fantastines funkcijas – ryškumo suvedimą, vaizdo priartinimą, diafragmą ir net nufilmuoto vaizdo atkūrimą. Ir visa tai turi tilpti į standartinį kontaktinį lęšį.
Ir kam tau ta akis?
Nors išmanieji kontaktiniai lęšiai kol kas tik kuriami ir nė vienas iš čia aprašytų nepasiekė, o gal niekuomet ir nepasieks potencialių pirkėjų, „Google“ jau žvalgia toliau. Kam dėti kažkokį įrenginį į akį, jei galima jį į ją… susišvirkšti.
O, taip, „Google“ užpatentavo elektroninį įrenginį, kuris talpinamas ne virš akies ragenos, o į akies vidų. Negana to – tiesiog vietoj to netobulo lęšiuko, su kuriuo visi gimėme.
Į pašalinto lęšiuko vietą įstatomas specialus įrenginys, kuris prisitvirtina panašiai, kaip organinis originalas.
Nors pagrindinė įrenginio paskirtis – pagerinti sutrikusį regėjimą, išties „Google“ siūlo kur kas daugiau negu permanentinį kontaktinį lęšį.
Įrenginy yra elektroninis lęšis, atmintinė, jutiklis, maitinimo elementas su antena, kuri energiją surinks iš aplinkos. Negana to, patobulinta akis galės užmegzti ryšį su išoriniu įrenginiu.
Tai irgi tik patentas, tad pats įrenginys dienos šviesos gali niekada taip ir neišvysti. Tačiau tam tikrą siaubą toks paprasto kontaktinio lęšio vystymasis kelia.
Tai, kad visi tie filmai apie kiborgus-kareivius, kurių akys iškart mato ir vaizdą, ir visus įmanomus duomenis, netrukus virs realybe – dar nieko.
Baisiau, jei pakeitę savo akis išmanesnėmis žmonės gaus „dovanų“ galimybę matyti reklamą tiesiog vaikštinėdami gamtoje ir socialiniuose tinkluose dalinsis pašaliniams neskirtais vaizdais, kuriuos netyčia ne taip mirktelėjus nufilmavo akys.
O ir ta keista ateities įsimylėjėlio poezija apie mėnesienoje romantiškai švytintį objektyvo lęšį mergelės aky įpratusiam prie „linažiedžių“ poezijos kelia šiokį tokį nerimą…
Arnas Lukošius
Facebook komentarai
Susiję straipsniai
- Mokslininkai smegenis sujungė su kompiuteriu
- „Google” sugalvojo šleikštulį keliantį kompiuterį
- 6 profesijos, kurias ateityje pakeis robotai
- Robotai padeda diabetu sergantiems vaikams (Video)
- Kaip reglamentuoti autonominius automobilius ir robotus-chirurgus?
- Būsimi žmonijos 1000 metų
- Europos Parlamentas siūlo reglamentuoti robotiką
- Iš ko darbą atims nauja robotų revoliucija?
- Minkštas robotas padės dirbti širdžiai (Video)
- Ar patikėtumėte savo gyvybę medicininiam robotui?
- Netrukus sulauksime programėlės, kuri ne prasčiau už mediką diagnozuos odos vėžį (VIdeo)
- 2017 m. prognozės: virtualios realybės triumfas ir naujos dirbtinio intelekto aukštumos
- Prognozė: po 15 metų robotai bus įprasti kaip mobilieji telefonai
- Robotikos rinka 2016 m. susilaukė neeilinio susidomėjimo
- IBM pristatė prototipą, skirtą senjorams ir jų prižiūrėtojams (Video)
- Kompiuteris tiksliau už medikus pasakys, kada mirsite
- EP balsuoja už teisinės ES robotikos normatyvas
- Kokius robotus labiausiai mėgsta žmonės?
- Mechatronika – ateities profesija besidomintiems programavimu, mechanika ir elektronika
- Meilė nuo pirmo varžtelio: moteris nori susituokti su robotu
- Sukurta robotinė ranka, skirta sergantiems tetraplegija (Video)
- Moterų svajonė: kiborgas užsimanė vibratoriaus ypatingoje vietoje
- „Žvaigždžių karų“ fantastika virto realybe: JAV kariškiai gaus pirmuosius serijinės gamybos bioninius protezus (Video)
- Virtuali realybė suteikia vilties infarktą patyrusiems pacientams
- Ar ateityje mus operuos ne chirurgai, o robotai?
- Leis matyti net neturint akių
- Flex Robotic System – inovacinis medicininis robotas-gyvatė (Video)
- Robotai ir etika. Kada ir kur nubrėšime ribas?
- Pražudysite vaiką, benamį ar šunį? Įdomus testas, verčiantis susimąstyti apie autonominius automobilius ir mus pačius (Video)
- Iki šiol tai buvo įmanoma tik fantastiniuose filmuose: paralyžiuotas žmogus gavo trečią bioninę ranką (Video)
Reklama
Reklama
Mūsų draugai
Naujausi įrašai
Europos Sąjunga ir robotika: kur link mes keliaujame?
Parrot SLAM dunk – paketas, skirtas bepiločių gamintojams (Video)
Mesh Mould – robotas-statybininkas (Video)
Inovacinis robotas-dažytojas PictoBot iš Singapūro (Video)
Plobot – robotas, mokantis vaikus programavimo (Video)
HES Hywings — bepilotis, naudojantis vandenilio kurą (Video)
Emotix Miko — komunikacinis robotas su emocijomis (Video)
MMS Drone – patvarus benzininis bepilotis (Video)
Draugaukime
Naujausi komentarai
Žymos
Visos kategorijos
- Dirbtinis intelektas
- Dronai
- Egzoskeletai
- Karinė robotika
- Namų robotai
- Naujausi
- Pagalbos robotai
- Pramoniniai robotai
- Robotai
- Robotai humanoidai
- Robotai ir menas
- Robotai ir žmonės
- Robotai kine
- Robotai medicinoje
- Robotai mokslui
- Robotai pramogai
- Robotikos ateitis
- Robotiniai automobiliai
- Robotiniai žaislai
Skaitomiausi įrašai
Komentarai (0)