Ateities kontaktiniai lęšiai. Ar svajoji virsti kiborgu?

Mes įpratę savo akyse turėti ir už save didesnius daiktus. Vienai koks vyras į akį įkrito, kitas rąsto savo aky nemato. Nieko nuostabaus – juk lietuvių patarlė sako, kad akis už pilvą didesnė, už kiaulę ėdresnė. Tačiau vis tiek neramu, ką į mūsų akis planuoja sukišti „Google“, „Sony“, „Samsung“. Technologijų kompanijos rimtai susidomėjo, ką išmanaus galima sutalpinti į kontaktinį lęšį ar pačią akį, ir jau turi kuo pradžiuginti. Arba išgąsdinti.

Viskas prasideda nuo ašarų

Pirmieji gandai apie išmaniuosius lęšius akims pasklido 2014 m. pradžioje. Tais metais „Google“ paskelbė, kad pradeda bendradarbiauti su „Novartis“. Slaptoji „Google X“ laboratorija kuria miniatiūrinius procesorius, „Novartis“ padalinys „Alcon“ žino viską apie regą ir akies fiziologiją.

Taigi, kai pasaulis išvydo pirmojo išmanaus kontaktinio lęšio akims nuotrauką, niekas pernelyg ir nenustebo. Labiau nustebino jo paskirtis. Įrenginys, primenantis tipišką minkštą lęšį, kuriame įrengtos kelios kontaktų juostelės ir mažytis procesorius, nieko bendro su rega neturėjo.

Spekuliacijos apie į akis dedamus ekranus, vaizdo projektavimą ar regėjimo valdymą pasirodė iš piršto laužtos. Išmanusis „Novatis“ ir „Google“ lęšis – tai jutiklis, kuris, analizuodamas žmogaus ašaras, renka duomenis apie jo sveikatą.

Pats pirmasis pademonstruotas įrenginys matavo gliukozės kiekį organizme ir galėjo iškart pranešti, kai jis nukrito iki pavojingo lygio. Žmogui, sergančiam cukriniu diabetu, tai būtų svarbiau negu spaudimo matavimosi aparatas žmogui, turinčiam aukštą kraujospūdį. Buvo numatyti ir kiti šio lęšio panaudojimo scenarijai.

Nors praėjus beveik dviem metams po pirmojo pristatymo kalbos apie šį lęšį pritilo, projektas vystomas toliau. 2015 m. vasarą „Google“ užpatentavo net pakuotę, kurioje šis išmanusis lęšis bus pardavinėjamas. Tuomet buvo žadama, kad rinkoje lęšis pasirodys po kokių trejų metų.

Tačiau ramiai laukti 2018-ųjų „Google“ niekas neleis – išmaniųjų lęšių kūrimo jau ėmėsi keli labai rimti konkurentai.

Fotoaparatą – tau į akį

Šiuo metu fotoaparatu galima akį nebent užfiksuoti ir išmušti (jei sėkmingai mesi pasirinkęs sunkesnį). „Samsung“ ir „Sony“ labai rimtai įsigeidė tą fotoaparatą mums į akį sukišti. Abi kompanijos nepriklausomai užpatentavo išmaniuosius kontaktinius lęšius, kurie gali fotografuoti.

Pietų Korėjoje patvirtintame „Samsung“ kontaktinio lęšio patente aprašomas įrenginys, kuriame įrengtas ekranas, projektuojantis vaizdą tiesiog į akį ir mirktelėjimu valdoma kamera su jutikliu. Visa tai tilpo į įprastą minkštą kontaktinį lęšį. Tačiau netilpo joks procesorius, tad lęšis tiesiog perduoda signalą į telefoną, kuris ir atlieka informacijos apdorojimą.

Kompanija išmaniuosius kontaktinius lęšius kurti pradėjo siekdama pagerinti papildomos realybės funkcijas – jie mažiau pastebimi negu įvairūs akiniai.

Labai panašų, bet dar daugiau funkcijų turintį įrenginį „į akį“ mėgina užpatentuoti ir „Sony“. Patente aprašytas išmanusis kontaktinis lęšis turi tiek funkcijų, kad perskaitęs jų sąrašą įsivaizduoji pusės televizoriaus dydžio kompiuterį, kurį kažkas mėgins sukišti į akį.

Kitaip nei kiti gamintojai, „Sony“ siūlo kontaktinį lęšį dėti tik į vieną akį. Čia įrengta ne tik kamera, kuri gali filmuoti ir fotografuoti, bet ir belaidis procesorius ir netgi atmintinė. Taigi, lęšis gali įrašytą vaizdo medžiagą pats ir saugoti.

Visas šio lęšio funkcijas galima valdyti mirksint – specialus jutiklis matuos mirksėjimo trukmę ir skirs mirktelėjimą, kuriuo nori aktyvuoti kamerą, nuo paprasto mirksėjimo. Be to, iš vaizdo įrašo pašalins juodus kadrus, atsirandančius mirksint.

Ir tai ne viskas. Įvairiais kitokiais akies obuolio judesiais savininkas galės valdyti išvis fantastines funkcijas – ryškumo suvedimą, vaizdo priartinimą, diafragmą ir net nufilmuoto vaizdo atkūrimą. Ir visa tai turi tilpti į standartinį kontaktinį lęšį.

Ir kam tau ta akis?

Nors išmanieji kontaktiniai lęšiai kol kas tik kuriami ir nė vienas iš čia aprašytų nepasiekė, o gal niekuomet ir nepasieks potencialių pirkėjų, „Google“ jau žvalgia toliau. Kam dėti kažkokį įrenginį į akį, jei galima jį į ją… susišvirkšti.

O, taip, „Google“ užpatentavo elektroninį įrenginį, kuris talpinamas ne virš akies ragenos, o į akies vidų. Negana to – tiesiog vietoj to netobulo lęšiuko, su kuriuo visi gimėme.

Į pašalinto lęšiuko vietą įstatomas specialus įrenginys, kuris prisitvirtina panašiai, kaip organinis originalas.

Nors pagrindinė įrenginio paskirtis – pagerinti sutrikusį regėjimą, išties „Google“ siūlo kur kas daugiau negu permanentinį kontaktinį lęšį.

Įrenginy yra elektroninis lęšis, atmintinė, jutiklis, maitinimo elementas su antena, kuri energiją surinks iš aplinkos. Negana to, patobulinta akis galės užmegzti ryšį su išoriniu įrenginiu.

Tai irgi tik patentas, tad pats įrenginys dienos šviesos gali niekada taip ir neišvysti. Tačiau tam tikrą siaubą toks paprasto kontaktinio lęšio vystymasis kelia.

Tai, kad visi tie filmai apie kiborgus-kareivius, kurių akys iškart mato ir vaizdą, ir visus įmanomus duomenis, netrukus virs realybe – dar nieko.

Baisiau, jei pakeitę savo akis išmanesnėmis žmonės gaus „dovanų“ galimybę matyti reklamą tiesiog vaikštinėdami gamtoje ir socialiniuose tinkluose dalinsis pašaliniams neskirtais vaizdais, kuriuos netyčia ne taip mirktelėjus nufilmavo akys.

O ir ta keista ateities įsimylėjėlio poezija apie mėnesienoje romantiškai švytintį objektyvo lęšį mergelės aky įpratusiam prie „linažiedžių“ poezijos kelia šiokį tokį nerimą…

Arnas Lukošius