Robotika.lt

Inžinieriai sukūrė projekcinį veidą androidui (Video)

Robotika.lt birželio 6, 2013 Robotai mokslui
Vietoj to, kad vargintųsi su daugybe servovariklių, suteikiančių roboto veidui žmogaus mimikas, šios sistemos kūrėjai panaudojo atvirkštinę projekciją.

Mokslininkai iš Miuncheno universiteto kartu su kolegomis iš Japonijos nacionalinio mokslo ir technologijos universiteto sukūrė aparatą, pavadintą Mask-bot.

Mask-bot yra pusiau permatoma reljefinė kaukė, kurios vidinėje pusėje įtaisytas video projektorius su fish-eye objektyvu. Jo dėka, kaukės paviršiuje taisyklingai atvaizduojama nosis, smakras, akys ir lūpos. Tarp objektyvo ir šio neįprasto ekrano atstumas – tik 12 centimetrų.

Nauja polimerinė kaukė iš vidaus padengta liuminescenciniais dažais. Dėka šviesos diodų, projektoriaus skleidžiama šviesa pakankamai ryški, kad suteiktų galimybę matyti „atgijusį“ veidą netgi esant dienos apšvietimui.

Mask Bot

Mask-bot tiksliai atspindi kalbančio žmogaus emocijas. Taip pat suderina lūpas ir mimiką su ištartais žodžiais. Patys žodžiai, ištariami projekcinio roboto veido, – kalbos sintezatoriaus nuopelnas. Replikas galima įrašyti iš anksto arba tiesiog atspausdinti su kompiuterio klaviatūra. Sistema supranta anglų, japonų ir vokiečių tekstus, ir paverčia juos į garsus. Paspaudus mygtuką, pasikeičia balsas, jis gali būti vyriškas arba moteriškas, garsus arba tylus, o jo tonas keičiasi nuo neutralaus iki liūdno, nuo pikto iki linksmo ir t.t.

Projekcinis veidas gali būti naudojamas imituoti kitoje vietoje esantį pašnekovą, su kuriuo galima kalbėtis, tarsi jis būtų šalia. Tam tereikia tik vienos jo fotografijos. Tada kompiuteris apskaičiuos, kaip geriau perkelti nuotrauką į plastikinio ekrano paviršių, kad visos veido dalys atsidurtų savo vietose, ir pradės atkartoti jo mimikas su ištartais žodžiais.

Dabar vokiečių ir japonų inžinieriai kuria antrą Mask-bot kartą. Versijoje 2 robotas bus įtaisytas ant judančios platformos. Šiuo metu sistemos kūrėjai bando apskaičiuoti plataus vartojimo serijinius komponentus, kad sumažinų boto gamybos išlaidas. Jei pirmasis prototipas mokslininkams kainavo tris tūkstančius eurų, tai antrasis turėtų kainuoti 400 eurų.



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *