Robotai ir žmonės greitai gyvens darnoje. Projekte, kuris, tikisi mokslininkai, atskleis sąmoningumo prigimtį, dainuojantis robotas mokomas improvizuoti džiazo duetus su žmogumi.

Antonio Čela (Antonio Chella) Palermo universitete, Italijoje, dirba su Telenoid robotu, sukurtu Hiroshi Ishiguro laboratorijoje Japonijoje (nuotraukoje). Iš pradžių Telenoidas bus išmokytas atkartoti žmogaus dainininko judesius ir paprastus garsus, taip pat susieti muzikos dalis su skirtingomis emocinėmis būsenomis. Tuomet Čela planuoja pažiūrėti, ar robotas gali panaudoti šias asociacijas improvizavimui – pasirinkti judesius ir vokalizacijas, kurios papildytų jo žmogų dueto partnerį.

Protingumas dažnai apibūdinamas kaip sugebėjimas susieti du subjektus – pavyzdžiui, suprasti, kad raktas kišamas į spyną. Tačiau Čela mano, kad sąmoningas organizmas turėtų sugebėti žengti dar toliau ir pristatyti naujus junginius – iš, tarkim, muzikinių frazių – iš kurių sukuriama kažkas naujo. Tai iš esmės ir yra improvizacijos idėja.

Čelos apklausti džiazo muzikantai kalbėjo apie mintyse esančią biblioteką muzikinių frazių, kurias jie, įkvepti kitų muzikantų, gali sujungti į naujus darinius. Tačiau, kas svarbiausia, tai kad šis jungimas vyksta būsenoje, kuri yra „panaši į jausmą svajojant”, – sako jis. – „Ne visai sąmoninga, bet ir ne nesąmoninga.” Čela nori atkurti šias būsenas mašinoje. – „Sąmoningumas galėtų būti siejamas su tais sujungimo momentais.” – sako jis.

Šią idėją Čela pristatė šį mėnesį vykusioje Tarptautinėje dirbtinių neuroninių tinklų konferencijoje, vykusioje Lozanos mieste, Šveicarijoje.

„[Šis darbas] kelia įdomius klausimus apie sąmoningumo ir muzikos kūrimo sąlyčius.” – sako muzikantas ir kompiuterių mokslininkas Filipas Paskeras (Philippe Pasquier) iš Simono Fraserio universiteto Vankuveryje, Kanadoje. Bet jis skeptiškai žiūri į mintį, kad robotui muzikantui reikalingas fizinis kūnas, kaip pavyzdžius vardydamas DI kompozitorius, kurie egzituoja tik programinėje įrangoje.

Vietoje to, Paskeras tvirtina, kad automatizuotas muzikalumas susitraukė iki dviejų iššūkių: kūrimo ir interpretacijos. Programinė įranga, kuri gali imituoti Bachą jau yra sukurta, sako jis. Interpretacijai, kita vertus, reikia specifiškai žmogiškų skonio ir estetikos suvokimo savybių. „Bitlus išgarsino ne tiek jų kūriniai, kiek faktas kad kūrinių interpretacijos buvo nuostabios.” – sako jis.

Neaišku, kaip dirbtinis muzikantas sugebėtų naujai interpretuoti muziką. Bet mėgdžiodami žmones ir mokydamiesi dainuoti Čelos robotai gali pateikti užuominų.

Kas atrodo svarbu, tai kad žmonės kompozitoriai dažnai valandų valandas klausosi kitų sukurtos muzikos. „Žmonės nieko nedaro vakuume.” – sako Paskeras. Čelos robotui vertėtų pradėti klausytis džiazo klasikos.

Parengta pagal Jazz-singing robot could shed light on consciousness