Ar tai paukštis, ar tai robotas žvelgia į tave nuo telefono stulpo laido? Kojas turintis „dronas“ geba tupėti lyg tikras paukštis bei nutūpti ir vaikščioti ant horizontalių paviršių. Bhargavas Gajjara iš Vishwa Robotics laboratorijos Brightone, Masasačiusetse, sukonstravo nedideles kojas, pritaisomas prie nedidelio JAV oro pajėgų naudojamo skraidančio roboto.

Maži „dronai“ dažniausiai neturi nusileidimo įrangos. Dauguma jų nusileisdami remiasi kontroliuojamo kritimo būdu, tai gan šiurkštus būdas nutūpimui, palyginti su gracinga paukščių technika. Gajjara studijavo tuzinus paukščių rūšių ir fiksavo jų nusileidimus, naudodamasis didelės spartos filmavimo kameromis. Jo sukurtos robotinės kojos, paremtos Amerikos pelėsakalio pavyzdžiu.

Robotas tūpdamas ant šakos, laido ar panašaus objekto naudojasi galingais elektrinių motorų valdomais gniaužtais. Roboto nagai ypatingai aštrūs, kad išlaikytų robotą fiksuotose pozicijose.

Nuotolinis kompiuteris naudojasi prie roboto pritaisytos kameros fiksuojamu vaizdu, kad kontroliuotų jo skrydį, bei paruoštų jį nusileidimui tinkamai pozicijai. Kaip ir tikras paukštis, šis robotas prieš nusileisdamas ant objekto turi staigiai stabdyti ir tiksliai tūptelėti. Natūralios paukščio kojos taip pat veikia kaip smūgio amortizatoriai, mechaninė jų versija imituoja natūralių paukščio kojų veikimą.

Gajjaro paukštiškos kojos gali nukrypuoti nedidelius atstumus, taigi robotas gali tyrinėti įvairias patalpas.

Tykus stebėtojas

Tupėti gebantis robotas gali užimti bet kokį patogų matymo tašką, susikurdamas priedangą ir fiksuodamas geresnį vaizdą, nei skraidydamas ratu virš stebėjimui pasirinkto objekto. Tūpėjimas nereikalauja jokios energijos, o robotą aprūpinus saulės baterijomis, jis galėtų veikti neribotą laiką. Gajjaras naudojo šias kojas ir fiksuotų sparnų „dronuose“, tačiau laboratorijos viduje naudojasi kvadrotoriumi.

Gyvojo pasaulio kopijavimas labai artima tema Justinui Thomasui, dirbančiam Pensilvanijos Universitete, Bendrosios Robotikos, Automatikos, Jutimo ir Suvokimo Laboratorijoje. „ Toks bio-mimikos panaudojimas pravers padidinant oro robotų veikimo trukmę, leisdamas jiems nutūpti ir taupyti energiją,“ – teigė mokslininkas.

„Tai gali būti naudinga technologijoms naudojamoms aplinkos būklės stebėjimams, bei kuriant laikinus komunikacijų tinklus, stichinių nelaimių atvejais,“ – teigė Thomasas.