Senyvo amžiaus žmonės nepasiruošę priimti autonomiškų robotus į savo namus

Senyvo amžiaus žmonės dar nėra pasiruošę naudotis robotų-pagalbininkų paslaugomis.Remdamiesi pensijinio amžiaus žmonių elgesio tyrimais, tyrėjai iš Pensilvanijos universiteto išsiaiškino, kad pagyvenusių asmenų požiūris į robotus nėra itin teigiamas.

„Kai robotai atrodo labiau panašūs į žmones, senyvo amžiaus žmonės gali į juos reaguoti skeptiškai, su baime ir kitomis negatyviomis emocijomis“, – sakė laboratorijos Media Effects Research Laboratory direktorius ir komunikacijų profesorius S. Shyam Sundar. „Tačiau išanalizavus šiuos duomenis, iš tiesų išaiškėja kelios sritys, kuriose senyvo amžiaus žmonės galėtų pasinaudoti robotų pagalba.“

Tyrėjai pasikvietė 45 žmones, kurių amžius buvo nuo 65 iki 95 metų ir atliko apklausą Pensilvanijos pagyvenusių žmonių centre.

Tyrimo dalyviai papasakojo, kad robotai galėtų būti naudingi trijuose jų gyvenimo aspektuose: fiziniame, informaciniame ir interaktyviame. Jie jautėsi geriau su robotizuotais pagalbininkais ir asistentais. Pasak tyrėjų, senyvo amžiaus žmonės mieliau priimtų tuos robotus, kurie jiems teiktų reikiamą informaciją ir padėtų praleisti laisvalaikį.

Tačiau senyvo amžiaus žmonės yra nelabai linkę pasitikėti autonominiais robotais. Kadangi autonominis robotas gali savarankiškai priimti sprendimus, nelaukdamas komandos iš žmogaus, kad galėtų atlikti įvairias užduotis.

„Pensininkai nori, kad robotai elgtųsi kiek pasyviau“, – sako Sundar. „Jie neturi nieko prieš robotus kaip kompanionus, tačiau jie baiminasi, kad nesugebės jų kontroliuoti“.

„Daug kas priklauso nuo to, kaip žiniasklaida pateikia informacija žmonėms apie robotizuotas mašinas“ – sako Sundar. „Esmė tame, kad ši informacija formuoja žmonių požiūrį į robotus, nors daugelis iš jų niekada nesinaudojo šių mašinų paslaugomis“.

 „Nors ir esame susirūpinę dėl robotų elgesio kontroliavimo, mes žinome, kad robotai gali būti labai naudingi senyvo amžiaus žmonėms“, – sakė Džastinas Voldenas, Šiaurės Dakotos valstijos komunikacijų universiteto docentas, dirbantis su profesoriumi Sundar.

„Mes senstame, todėl mūsų fiziniai ir interaktyvūs poreikiai irgi keičiasi. Būtent robotai turi potencialą padėti pagyvenusiems žmonėms užpildyti kai kurias šių poreikių spragas“.

Kai dirbtinis intelektas ir robotika taps labiau priimtinesni, Sundar tyrimai gali padėti išsiaiškinti, kaip robotai ir kompiuteriai bus tinkamai panaudoti visuomenėje. „Mes taip pat norėtume žinoti, žvelgiant iš socialinės-mokslinės pusės, kokiame lygyje pagyvenusiems žmonėms yra patogiausia bendrauti su robotais ir kokį vaidmenį turėtų atlikti šios mašinos“, – pabrėžė tyrėjas.