Robotinė žuvis ir nauja Švedijos vandenų invazijos versija

Robotika.lt 27 lapkričio, 2014 Dronai Karinė robotika

Po savaitę trukusio vandens šukavimo, Švedija atšaukė povandeninio laivo paieškas Stokholmo archipelage. Karybos ekspertai bei žiniasklaida gausiai nušvietė, kaip spėjama, galimą Rusijos povandeninio laivo invaziją į Švedijos teritorinius vandenis.

„Mūsų vertinimu, vidiniame archipelage galimai vykdyta užsienio šalies povandeninė operacija,“ – teigė kontradmirolas Andersas Grenstadas. „Tačiau mes manome, kad Švedijos teritorinius vandenis pažeidęs objektas paspruko.“

„Kad ir kas tai buvo, tai negalėjo būti įprastinis povandeninis laivas,“ – teigė Grenstadas. Veikiau tai buvo „mažesnio tipo aparatas.“ Jis pridėjo, jog „nebuvo įmanoma pasakyti kokio dydžio buvo objektas ir kokiai šaliai jis priklausė.“ „Operacija iš esmės baigta. Laivai bei amfibiniai daliniai grįžo į uostus ir yra įprastinėje parengtyje,“ – teigė kontradmirolas. Tačiau lieka daug neatsakytų klausimų. Ar iš tiesų toje vietovėje buvo užfiksuoti povandeniniai aktyvumai? Ar Švedijos laivynas turėtų ieškoti kažko mažesnio, nei gremėzdiškas povandeninis laivas?

Tiek Rusijos, tiek NATO aljanso šalių kariuomenės vis laviau žvelgia į povandeninių transporto priemonių, skirtų duomenų rinkimui, kūrimą. Jų tikslas – pasiekti vietas, kurios sunkiai pasiekiamos arba išvis neįmanomos pasiekti net narams; ieškoti bei neutralizuoti minas arba net kautis su priešininko narais. Praktikoje bandyta tam panaudoti dresiruotus delfinus, tačiau gyvūnų teisių aktyvistai teigia, jog toks elgesys su delfinais yra nehumaniškas, gali pakenkti pasaulio ekologijai, o delfinai net gali panaudoti jiems suteiktus ginklus prieš savo gentainius. Taigi pasirinktos alternatyvios strategijos, siekiant sukurti nepilotuojamus povandeninius aparatus, kaip pamainą kariniams tikslams naudotiems delfinams.

Šie prietaisai privalo būti valdomi nuotoliniu būdu, maži, modernūs ir pakankamai sumanūs, kad galėtų po vandeniu veikti autonomiškai. Taip pat jie turi būti lankstūs, kad galėtų veikti mažose erdvėse, lyg gyvatės.

Labai arti šio tikslo – autonomiško gyvatiško roboto sukūrimo – Singapūro mokslininkai. Jie, įkvėpti ungurių, dėl jų neįtikėtino lankstumo, palyginti su kitomis žuvimis, sukūrė ir pagamino ungurį primenančio roboto prototipą. Gyvatės forma taip pat suteikia robotui amfibiškumo potencialą – jis gali judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje.

Mechaniškai ši robotinė žuvis susideda iš jungčių ir krumpliaračių. Žuvis geba judėti į priekį ir atgal, o taip pat ir apsisukti. Tam pasitelkiami dvigubi trijų dimensijų Andronovo-Hopfo osciliatoriai, dirbtinių neuronų tinklas ir išorinis amplitudės moduliatorius.

Projekto bendraautorius, profesorius Jianxin Xu teigė, jog su robotine žuvimi buvo atlikti eksperimentai bei simuliacijos. Sukurtas roboto judesių duomenų registras, kuris leidžia jam dorotis su skirtingomis užduotimis. Kaip ir prognozuota, robotas sėkmingai plaukė tiek į priekį, tiek atgal.