Gleiviniai pelėsiai yra sumanūs padarai. Jie geba rasti trumpiausią kelią iki maisto, o taip pat pademonstravo turintys atminties gebėjimus – nors ir neturi smegenų. Dabar žinome ir kokias grimasas jie galėtų nutaisyti.
Žmogų primenantis robotinis veidas buvo suderintas taip, kad jo mimika keistųsi kartu su pelėsių veiksmais; kuomet jie traukiasi nuo saulės šviesos arba artėja link maisto šaltinio.
Eksperimento tikslas nustatyti, kodėl šie neoniniai glitėsiai yra tokie neįprastai sumanūs. Physarum polycephalum – tai įprasti gleiviniai pelėsiai, kurių dydis varijuoja nuo keliolikos šimtų mikrometrų iki daugiau nei vieno metro. Tai šimtų arba tūkstančių identiškų vienaląsčių organizmų kolonijos, susispietusios drauge ir sudarančios vieną didelę „ląstelę“. Ella Gale, studijuojanti netradicinę kompiuteriją Vakarų Anglijos Bristolio Universitete bei dirbanti Bristolio Robotikos Laboratorijoje, teigė, jog visa tai šiuos pelėsius išskiria iš kitų vienaląsčių bakterijų.
Glevinio pelėsio nuostabą keliantys gebėjimai spręsti problemas yra gerai žinomi (pvz., gebėjimas rasti trumpiausią kelią iki maisto šaltinio). Šis pelėsis taip pat demonstruoja atminties gabumus, panašiu būdu veikia naujas elektronikos komponentas vadinamas „memristoriumi“, kuris savo veikimo pobūdžiu imituoja biologinių smegenų darbą. „Tai vienas paprasčiausių, mokytis gebančių organizmų,“ – teigė Gale.
Gale patalpino gleivinius pelėsius „miške“, kurį sudaro 64 mikro-elektrodai. Taip pat ten pabėrė ir šiek tiek avižinių dribsnių. Pelėsis judėdamas link maisto, skleidė elektrinius signalus, kurios Gale konvertavo į garso bangas. „Aš susijaudinau ir ėmiau svarstyti, ar galima išgirsti tarpląstelinį bendravimą,“- sakė ji. Rezultatas buvo keisti triukšmingi garsai, primenantys lėktuvo pakilimą.

Besišypsantis glitėsis

Tuomet Gale, padedama kolegų, išskaidė šiuos garsų duomenis į mažus gabalėlius. Kiekvienam jų buvo buvo priskirtas negatyviai arba pozityviai kategorijai, priklausomai nuo to ar pelėsis slinko artyn maisto ar traukėsi nuo šviesos – taip pat nustatytas ir „susijaudinimas“ priklausantis nuo pelėsių skleidžiamo džeržgimo garsumo.
Naudodamasi populiariu psichologiniu modeliu, komanda sugebėjo kiekvieną garso modelį sujungti su emocija – pvz. pyktis priskirtas neigiamai emocijai ir t.t.. Galiausiai komanda panaudojo Hanson Robotics kompanijos pagamintą robotą; šiam buvo patikėta atvaizduoti pelėsių garsų skleidžiamas emocijas.
Tai ne pirmas kartais, kai gleiviniai pelėsiai kontroliuoja robotą. 2009-aisiais Soichiro Tsuda vadovaujama komanda iš Southampton‘o Universiteto panaudojo šį pelėsį kontroliuojant beveidį, šešekojį, vabzdį primenantį robotą.
Šis naujausias „pelėsinis“ robotas atspindi išskirtinį Gale susidomėjimą P. Polycephalum. „Kas sieja gleivinius pelėsius ir smegenis?“- klausia ji. „Turime iš skirtingų medžiagų sudarytas skirtingas sistemas, bet jos abi geba mokytis“

Originalus straipsnis: http://www.newscientist.com/article/dn24012#.Uh4Hfn80-Sr