Šiuolaikinis karas jau nebeįsivaizduojamas be robotinių prietaisų. Kol kas jie dažniausiai naudojami žvalgyboje: ištiria teritoriją, kurią planuojama užimti ir praneša apie visus joje tykančius pavojus, todėl leidžia išvengti netikėtų susidūrimų su priešais. Nepilotuojami lėktuvai, tokie kaip strėlės smaigalio formos X-47B, jau dabar gali atlikti įvairias misijas veikdami autonomiškai, nekontroliuojami ant žemės esančių pilotų. Raketinės sistemos, pavyzdžiui, Patriot, pačios atpažįsta taikinį ir jį likviduoja. Dar keli patobulinimai ir šie prietaisai taps profesionaliais kovotojais, šaltakraujiškai naikinančiais viską, kas pasitaiko jų kelyje. Ar brutalūs bejausmiai prietaisai žmonijai atneš daugiau naudos, ar žalos, vieningos nuomonės nėra.Atlantoje įsikūrusio Džordžijos technologijos instituto profesoriaus Henrik Christensen laboratorijoje galima išvysti įdomų reginį: tortų stovus ant ratų primenantys robotai medžioja sukilėlius. Mokslininko ir jo kolegų tikslas – sukurti nuotoliniu būdu valdomus prietaisus, kurie suteiktų gyvybiškai svarbios informacijos pavojingas misijas vykdantiems kariams, pavyzdžiui, nustatytų priešų slėptuvės buvimo vietą. Komandos vykdomą projektą remia apsaugos kompanija BAE Systems.

Džordžijos technologijos institute kuriami robotai galės sudaryti tiriamos teritorijos planus, kurie padės kariams numatyti savo veiksmus, leis išvengti tykančios pasalos. Žvalgyba ir informacijos rinkimas – pagrindinės šių prietaisų funkcijos. Mokslinėje literatūroje yra aprašomi ir daug universalesni robotai: jie veikia grupėmis, kaip skėriai ir kiti vabzdžiai, o kovos lauke pasirodžius taikiniui, susispiečia į būrį. Kiekvienas tokios armijos narys gali nešti mažą užtaisą arba atakuoti priešą pasinaudodami kinetine energija. Tokio tipo prietaisai puikiai pasitarnautų ne tik rinkdami informaciją, bet ir patys nukenksmindami priešus.

Vašingtono Brookings institute dirbančio karybos eksperto Peter W Singer nuomone, robotų naudojimas kovos lauke priverčia apie daug ką susimąstyti. Naujos technologijos keičia žaidimo taisykles: parakas, kulkosvaidžiai, atominės bombos, kompiuteriai, o dabar – robotai. Šie dalykai keičia viską – nuo taktikos iki doktrinos, sukelia daug politinių, teisinių ir etinių klausimų, pavyzdžiui, kada ir dėl ko reikia pradėti karą?

Amerikietė Jody Williams, 1997 metais apdovanota Nobelio taikos premija už pastangas uždrausti skeveldrinių, žmonėms naikinti skirtų fugasų naudojimą, teigia, kad dabar kuriamos autonominės sistemos paleis nuo grandinės sunkiai kontroliuojamą mirtį nešančią jėgą. Ji mano, kad termino autonominės ginklų sistemos turi būti atsisakyta, šiuos prietaisus derėtų vadinti robotais žudikais, nes tai mirtini ginklai, kurie naikina nepriklausomai nuo žmogaus valios.

Džordžijos technologijos instituto profesoriaus Ronald Arkin nuomonė šiuo klausimu kardinaliai skiriasi nuo Nobelio taikos premijos laureatės. Naujuosius prietaisus jis vadina žmonių moralės sargais, nes jie gali išgelbėti karius nuo būtinybės patiems nuspausti gaiduką ir tapti žudikais. Jis teigia, kad šiuos prietaisus tinkamai suprogramavus nebūtų pažeidžiami jokie tarptautiniai įstatymai ir mūšio taisyklės. Kare žiaurumo ir smurto išvengti neįmanoma, kažkieno rankos privalo būti suteptos krauju, taigi kodėl nepasinaudojus galimybe šį darbą patikėti bejausmėms mašinoms? Tokio tipo prietaisus naudojant protingai, jie padėtų efektyviai sumažinti ir karo lauke sužeidžiamų civilių kiekį, teigia profesorius.

JAV kol kas yra karybos technologijų pramonės lyderė, tačiau jas kuria dar 76 pasaulio šalys. Šiais laikais už kelis šimtus dolerių visi norintieji gali įsigyti mažą, nuotoliniu būdu valdomą lėktuvėlį, kuris prieš kelerius metus buvo naudojamas tik kariniams tikslams. J. Williams ketina nenuleisti rankų ir kovoti, kad tolesnis robotinių žudikų kūrimas būtų uždraustas įstatymiškai. 2013 metų balandžio mėnesį buvo įkurta tarptautinė kampanija, nukreipta prieš tokių sistemų plėtrą (Campaign to Stop Killer Robots). Tuo tarpu profesoriaus R. Arkin nuomone, imtis radikalių priemonių siekiant sustabdyti tokių prietaisų gamybą yra neteisinga kareivių, kasdien rizikuojančių savo gyvybe, atžvilgiu. Jau kurį laiką pasaulyje vyksta aršūs debatai dėl autonominių ginklų sistemų tolesnio likimo, tačiau galutinis sprendimas kol kas lieka neaiškus.

Parengta pagal: Robot warriors: Lethal machines coming of age

Šaltinis: http://www.bbc.co.uk/news/magazine-21576376