Kino juostos „Robot & Frank” įžanginė scena nukelia į netolimą ateitį. Frenkas, vienišas senyvo amžiaus vyras, ginčijasi su sūnumi dėl gydymosi medicininėje įstaigoje, skirtoje Alzhaimerio liga sergantiems žmonėms. Netrukus sūnus tėvą pertraukia ir pareiškia, kad turi jam dovaną. Vyras iš automobilio bagažinės ištraukia didelį baltą robotą humanoidą VGC-60L. Frenkas, į naująjį kompanioną žvelgdamas su nepasitikėjimu, taria: „Tu turbūt juokauji! Aš nesu toks beviltiškas!”. Visgi, vyriškis greitai supranta, kad kito pasirinkimo neturi: prietaisas jam gamina pietus, tvarko namus ir sodą, palaiko jam draugiją. Frenko sūnus turi savo šeimą ir darbą, todėl sergančiu tėvu pasirūpinti neturi laiko.

Visuomenė sparčiai senėja, tačiau tokiais žmonėmis kaip Frenkas besirūpinančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius nesikeičia, todėl visai realu, kad ateityje jų globą teks patikėti robotams. Pasak JAV Sveikatos apsaugos ir socialinių tarnybų ministerijos (Health and Human Services Department), iki 2030 metų šalyje bus daugiau nei 72.1 mln. žmonių, peržengusių 65 metų amžiaus ribą, maždaug dvigubai daugiau negu yra dabar. Užimtumo statistinių duomenų biuras (Bureau of Labor Statistics) prognozuoja, jog šaliai jau 2020 metais reikės 70% daugiau namuose pacientus slaugančių darbuotojų. Tai gana prastai apmokamas darbas, metinis vidutinis atlyginimas daugelyje JAV valstijų yra maždaug 20 820 dolerių, todėl mažai tikėtina, kad daugiau žmonių rinksis tokį pajamų šaltinį.

Carnegie Mellon universiteto Robotikos institute veikiančio gyvenimo kokybės gerinimo technologijų centro direktorius Jim Osborn įžvelgia dvi neraminančias tendencijas: didėjantį senyvo amžiaus žmonių ir mažėjantį jais galinčių pasirūpinti specialistų kiekį. Jo teigimu, prarają tarp paklausos ir pasiūlos puikiai užpildys robotai. Ligotais ir vienišais žmonėmis galinčių pasirūpinti prietaisų įvairovė didelė. Štai Džordžijos technologijos instituto mokslininkai pagamino robotinį slaugą Cody, kurio prisilietimai itin švelnūs ir tikslūs – savo pacientus jis gali net nuprausti.

Carnegie Mellon mokslininkų sukurtas robotas HERB gali šeimininkui paduoti reikalingus namų apyvokos daiktus, pavyzdžiui, atnešti puodelį, taip pat sutvarkyti virtuvę.

Hector, Anglijos Reading universiteto inžinierių kūrinys, primena pacientams, kada jie turi išgerti vaistus, neleidžia pamesti akinių (prietaisas seka jų buvimo vietą), taip pat padeda atsikelti nugriuvus.

Mechaniniai slaugytojai yra pasiruošę ištiesti pagalbos ranką negalinčiais savimi pasirūpinti pacientais, tačiau dalis mokslininkų abejoja, ar jiems derėtų patikėti šių žmonių globą. Sherry Turkle, Masačiusetso technologijos instituto profesorė, knygos “Alone Together: Why We Expect More From Technology and Less From Each Other” autorė, atliko bandymus su ruonio jauniklį primenančiu robotu Paro. Mechaninio gyvūnėlio tikslas – nuraminti pacientus, sergančius demencija, Alzhaimerio ir kitomis ligomis. Išvydusi 76 metų moterį, savo gyvenimo istorijomis besidalijančią su robotu, profesorė neliko sužavėta. Jos manymu, neetiška apgaudinėti pacientus, jog jų mechaniniai draugai moka klausytis ir suprasti jų jausmus.

Visgi, robotų slaugų praktinis pritaikymas sukelia ne tik etinių klausimų. Sukurti išmanų prietaisą neužtenka. Svarbiausia, kad jis sugebėtų pelnyti pacientų pasitikėjimą. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, jog senyvo amžiaus žmonės nėra nusiteikę prieš robotinių asistentų naudojimą. Taip pat paaiškėjo, jog pacientai yra linkę labiau pasitikėti žmones primenančiais robotais. Taigi, tokie prietaisai tinkamesni atlikti protinių gabumų reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, patarti, kokį vaistą gerti. Tuo tarpu namų ar sodo tvarkymui bei maisto gaminimui skirtų robotų išvaizda nėra tokia reikšminga, svarbiausia, kad jie atrodytų švarūs.

Wendy A. Rogers, Džordžijos technologijos instituto profesorė ir žmonių senėjimo tyrimų laboratorijos direktorė, teigia, jog senyvo amžiaus pacientai su robotais asistentais užmezga tokius pačius ryšius kaip su kitais juos supančiais negyvais objektais. Ji eksperimentavo su didžiuliu robotu PR2, kontroliuojančiu paprastą, tačiau pasitikėjimo reikalaujantį procesą – prietaisas pristatydavo pacientams vaistus bei kontroliuodavo jų vartojimą. Iš prigimties žmonės yra socialios būtybės, todėl užmezga emocinius ryšius su įvairiais daiktais. Profesorė pateikia GPS sistemos pavyzdį: vairuodami automobilį mes kalbame su prietaisu, o jis – su mumis. Žmonės užmezga ryšius ir su robotiniu siurbliu Roomba: sugalvoja jam vardą, dekoruoja jį. Pasak mokslininkės, tai nėra blogai, tokie mes esame ir turime būti.

Su autistais bendraujantys robotai moka primerkti akį ir kikenti – prietaisams bandoma suteikti kuo daugiau žmogiškumo. Pagrindinį vaidmenį filme „Robot & Frank” atlikusio aktoriaus Frank Langella nuomone, natūralu, kad mintis, jog ateityje robotai galės atstoti draugus yra gąsdinanti, juk jausti šiltus jausmus esame pripratę žmonėms. Nepaisant visų etinių prieštaravimų, panašu, kad inovatyvi ligotų senyvo amžiaus žmonių globa netrukus taps realybe.

Parengta pagal: Disruptions: Helper Robots Are Steered, Tentatively, to Care for the Aging