Naujas režisierių darbas skatina galvoti apie robotų teises realybėje

Matėme ne vieną filmą apie robotus, tačiau šiais metais režisieriaus Neill Blomkamp nufilmuoto „Chappie“ veikėjai yra kur kas panašesni į žmones nei matydavome anksčiau. Tačiau svarbiausia, kad filme iškeliami realūs etiniai klausimai, susiję su robotų įstatymais bei teisėmis, kurių kompleksiškumas, jų nesprendžiant, ateityje tik didės, praneša The Conversation.

Filmo siužetinė linija – istorija apie pirmąsias pasaulyje robotų-policininkų pajėgas, kovojančias su nežabotu nusikalstamumu Johanesburge, 2016 metais. Vienas iš robotų-policininkų yra sužeidžiamas operacijos metu, todėl, kūrėjo Deon (vaidina Dev Patel), užprogramuojamas mąstyti savarankiškai. Robotas, pavadintas Chappie, pereina visus „žmogiškus“ brandos tarpsnius – iš nuolankaus vaiko subręsta į nesutramdomą paauglį. Tuo tarpu Deon kolega Vincent (vaidina Hugh Jackman) mano, jog robotai yra nenatūralūs ir grėsmingi, todėl stengiasi juos sunaikinti.

Meninis kūrinys iškelia esminius klausimus. Personažai – Deon ir Vincent – atspindi visuomenės požiūrį, apimantį dvi ekstremalias nuomones: robotai nekelia grėsmės ir robotus reikia naikinti.

Teisės profesorius Luke Moffett teigia, kad filme atspindėtos problemos jau ilgą laiką yra analizuojamos gerbiamų mokslininkų bei inžinierių.

„Dirbtinio intelekto tobulinimas gali reikšti pabaigą žmonių rasei… Jie taptų nepriklausomi, susiprojektuotų iš naujo, tai – didėjanti žiurkių kolonija,“ – perspėja profesorius Stephen Hawking. Amerikos verslo magnatas, filantropas ir išradėjas Bill Gates taip pat išreiškė nerimą dėl galimos robotų invazijos, o verslininkas, kūrėjas Elon Musk paaukojo dešimt milijonų JAV dolerių, skirtų užkirsti kelią grėsmei, kurią provokuoja dirbtinis intelektas ir jo singuliarumas – hipotetinis ateities momentas, kai bus sukurtas „superintelektas“ ir įvyks spartus beprecedentis technologinis progresas.

„Jų baimės paremtos technologijos singuliarumo teorija, kuri pateikia išvadą, kad pažangi dirbtinio intelekto sistema viršys žmonių populiacijos pajėgumus. Tokiu atveju, dirbtinis intelektas taps itin galingas. Jis turės galimybę vystytis bei perrašyti savo programines sistemas, palikdamas mus ir nepageidaujamus konkurentus „už borto“. Tokios tendencijos, galbūt, nėra tokioje tolimoje ateityje, kaip dažnai manoma. Dirbtinis intelektas ir robotai jau dabar yra naudojami nuo fabrikų rusių iki balso atpažinimo sistemų išmaniuose telefonuose. O drono „Predator“ naudojimas Jemene, Pakistane bei Sirijoje įrodo, kad žmonių kontroliuojami robotai visgi gali būti pasitelkiami ir gyvybės naikinimui,“ – įžvalgomis dalinasi Luke Moffett.

Robotų įstatymai ir teisės

JAV įsikūrusi tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ aktyviai kovoja su autonominių robotų invazija. Balandžio viduryje organizacija išplatino pranešimą, kuriame pareikalavo, kad automatizuoti ginklai būtų pripažinti neteisėtais tarptautinėje rinkoje, kol tai netapo realybe.

Negatyvūs argumentai taip pat grindžiami samprata, jog robotai nėra pajėgus gerbti karo įstatymų. Beje, skeptikų nuomone, jie nepajėgus gerbti jokių įstatymų ar paisyti moralės normų.

Vis dėlto mokslinės fantastikos rašytojas Isaac Asimov, 1950 metais, knygoje „I, Robot“ pateikė „tris robotikos įstatymus“, apibrėžiančius robotų moralės ribas. Pirmoji taisyklė – robotas negali sužeisti ar kitaip pakenkti žmogui. Antroji – robotas privalo paklusti žmonių įsakymams, o trečioji – robotas privalo ginti save, jei tai neprieštarauja pirmiesiems dėsniams. Įvardijami įstatymai atrodo gana aiškūs ir paprasti, tačiau net pats autorius pripažįsta jų konfliktiškumą. Taisyklių pritaikymas robotams, anot Isaac Asimov, yra kur kas sudėtingesnis nei žmonėms skirtų įstatymų reglamentavimas.

Vertinant situaciją iš robotų pusės tampa akivaizdu, kad jų, kaip ir žmonių, teisės taip pat turi būti apsaugotos. „Robotas Chappie, nepaisant to, jog nėra ribojamas jokių taisyklių, dažniau nei tikėtina stengiasi apsaugoti savo kūrėją – žmogų bei naująją šeimą. Šis robotas turi įgimtą pagarbą žmogaus gyvybei,“ – remdamasis filmo siužetine linija teigia L. Moffett, norėdamas pabrėžti kitą – hipotetiškai teigiamą humanoidų charakterio tipą.

Robotų bei dirbtinio intelekto tobulėjimas žmonijai gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų padarinių. Galima teigti, kad robotų įsigalėjimas priklausys ne tik nuo žmonių sprendimų kuriant novatoriškus mechanizmus šiandien, bet ir nuo jų panaudojimo bei požiūrio į juos ateityje.

Parengta pagal theconversation.com