Naujasis Nasos tyrimų robotas, Maven, išskriejo raketa į Marsą , tirti senos Marsą gaubiančios paslapties – radikalių raudonosios planetos klimato pokyčių.Maven erdvėlaivis įveiks didesnį nei 700 milijonų kilometrų atstumą, kol galiausiai pasieks Marsą.

Mokslininkai nori sužinoti, kodėl Marsas iš šiltos ir vandeningos planetos galiausiai virto šalta ir sausa dykyne. Ankstyvoji Marso atmosfera buvo pakankamai tanki, kad galėtų išlaikyti vandenį ir net palaikyti sąlygas palankias mikrobams. Tačiau minėtoji atmosfera galėjo išgaruoti į kosminę erdvę, veikiama pragaištingų Saulės spindulių.

Maven pakilo į apsiniaukusį dangų pirmadienio popietę, siekdamas gauti atsakymus į minėtuosius klausimus. Nepilotuojama Atlas V raketa nukreipė erdvėlaivį Marso kryptimi – šį įvykį lydėjo paleidimo komandos aplodismentai.

Į erdvėlaivio paleidimą susirinko beveik 10 tūkstančių Nasos svečių – tai buvo labiausiai jaudinantis šių metų skrydis Cape Canaveral bazėje. Kolorado universitetą, kuris buvo vienas iš daugiausiai prisidėjusių prie Maven projekto, paleidime atstovavo keli tūkstančiai žmonių.

Norėdamas išspręsti mūsų kaimyninės planetos oro mįsles, Maven praleis ten visus Žemės metus, matuodamas atmosferos dujas, kuomet pasieks savo tikslą rugsėjo 22 d. 2014-aisiais.

Tai 21-oji Nasos misija į Marsą nuo 1960-ųjų. Bet taip pat ir pirmoji, kurios tikslas tirti šios planetos aukštesniąją atmosferą. Misijos kaina – 671 milijonai dolerių.

Maven (žodžių „Mars Atmosphere and Volatile Evolution“ trumpinys) kartu su savimi gabena aštuonis mokslinių tyrimų instrumentus. Erdvėlaivis sveria maždaug 2,5 tonas, o jo dydis lyg mokyklinio autobuso.

Visos Nasa Marso misijos yra glaudžiai susijusios su klausimu, ar šioje, dabar jau mirusioje planetoje, galėjo užgimti gyvybė.

„Mes vis dar neturime atsakymo į tai, mūsų misijos tikslas ir yra rasti atsakymą į klausimą , ar mes vieni visatoje,“ – teigė Džonas Grunsfeldas, Nasos kosmoso misijos vadovas.

Skirtingai nei 2011-aisiais paleistas Curiosity visureigis, Maven atliks tyrimus skriedamas orbita aplink Marsą. Orbitoje Maven nusileis iki 125 kilometrų aukščio virš Marso.

Curiosity per visą savo buvimo Marse laiką nukeliavo tik 4,2 kilometro atstumą. Grunsfeldo teigimu, astronautas tokį atstumą galėtų įveikti maždaug per dieną.

Grunsfeldas, buvęs astronautas, teigė, jog nepaisant to, šiuo metu remtis technologijomis būtina, norint 2030 į Marsą nuskraidinti pirmuosius žmones. Tai ir yra pagrindinis NASA tikslas.
Tačiau net po 50 metų raudonosios planetos tyrinėjimų, Marsas išlieka rimtu išbandymu netgi robotinėms transporto priemonėms.

14 iš 20 Nasos misijų į Marsą baigėsi sėkmingai. Amerikiečiai nėra patyrę nesėkmių nuo pat 1990-ųjų. Nors JAV pasisekimo procentas tėra 70, tačiau nei viena kita šalis nė iš tolo nepriartėjo prie šio rodiklio. Rusijai vis nesiseka su link Marso nukreiptais skrydžiais, nepaisant pasikartojančių bandymų nuo pat 1960-ųjų.

Indija neseniai tapo naujausia šalimi, siekiančia pasiekti Marsą – prieš dvi savaites indai išsiuntė erdvėlaivį į šią planetą. Jeigu viskas vyks pagal planą, Maven turėtų pavyti ir aplenkti Indijos erdvėlaivį Mangalyaan (hindi kalba – Marso laivas). „Tai savotiškos draugiškos lenktynės. Linkime jiems visokeriopos sėkmės,“ – teigė Deividas Mitčelsas, Nasa projekto vadybininkas.

Žemė ir Marsas išsirikiuoja skrydžiams į Raudonąją planetą tinkamomis pozicijomis tik kas du metus, tai sukelia šiuos savotiškus „kosminio transporto kamščius“.

Originalus straipsnis:

http://phys.org/news/2013-11-nasa-robotic-explorer-mars_1.html