Kinų žvejys tinkle rado povandeninį droną

Prieš kelerius metus žvejys Hainano provincijoje (Kinija) sužvejojo išskirtinį laimikį – į torpedą panašų metalinį cilindrą, kurio ilgis siekė beveik 1 metrą. Kinas nufotografavo savo „gyvenimo žuvį” ir susisiekė su šalies žinybomis, kurios skubiai paėmė laimikį „tyrimams”. Ir štai Kinijos vyriausybė paskelbė išsiaiškinusi, kas per auksinė žuvelė pakliuvo į jos piliečio tinklus.

China.org.cn informuoja, kad žinybos išsiaiškino, kam buvo naudojama torpeda.

„Patvirtinta, jog tai – bepilotis povandeninis aparatas, užmaskuotas kaip torpeda, o iš tikrųjų veikiantis kaip slaptas sekimo ir šnipinėjimo įrenginys, fotografuojantis ir siunčiantis informaciją orbitiniams palydovams. Jį Kinijos teritoriniuose vandenyse paleido užsienio šalies laivas. To aparato užduotis – rinkti informaciją apie Kinijos karinį laivyną.”

„Specialistams neramu ne tik dėl nutekėjusios informacijos, bet ir dėl galimybės, jog Kinijos laivyną gali šnipinėti daug kitų panašių įrenginių, kurių taip ir nepavyko aptikti, o tai kelia didelį pavojų Kinijos pozicijoms Pietų Kinijos jūroje.”

Strateginės Kinijos karo laivyno pajėgos dislokuotos kaip tik Hainano provincijoje, kuri yra didelė sala Pietų Kinijos jūroje. Pietiniame salos pakrantės ruože – daugybė karinės paskirties statinių, daugelis kurių sutelkta aplink balistinėmis raketomis ginkluotą Kinijos povandeninių laivų flotilę. Pranešama, kad povandenių laivų bazė gali būti įrengta salos gilumoje, o į ją laivai plaukia slaptais povandeniniais tuneliais. Daugiau informacijos apie Hainano salos infrastruktūrą rasite čia.

Vis dėlto, jei tai tiesa, ir tas į torpedą panašus NPO (neatpažintas plaukiantis objektas) yra šnipinėjimo aparatas, kodėl Kinija nusprendė tai paviešinti? Galbūt tam, kad netyčia tokių aparatų sužvejoję ar kitais būdais aptikę kinai žinotų, su kuo turi reikalą ir praneštų atitinkamoms Kinijos žinyboms?

Tačiau šis atvejis – puiki proga prisiminti „povandeninių dronų” perspektyvas. Tokie ar net didesni aparatai (jei rastasis iš tiesų buvo maždaug metro ilgio) galėtų darbuotis per keletą kilometrų nuo Hainano salos jūrų komplekso. Be to, kas galėtų paneigti, kad tokios žvalgybinės „torpedos” negalėtų būti naudojamos vienkartinėse misijose be grįžimo atgal?

Neatmestinas ir įsiskverbimo į salos gilumoje įrengtas akvatorijas variantas. Jei tokios žvalgybinės torpedos veikimo nuotolis pakankamai didelis, jas galėtų paleisti atokiau nuo kranto kursuojantys povandeniniai laivai. Į slaptą akvatoriją patekęs „povandeninis dronas”, užfiksavęs reikiamą informaciją, galėtų išplaukti į paviršių ir persiųsti informaciją palydovams, galbūt netgi įsikrauti baterijas. O įvykdęs savo užduotį – susinaikinti, nugrimzti į dugną ir pan.