1979 metais buvo sukurtas fantastinis filmas „Svetimas”. Jis pakerėjo žiūrovus ne tik specialiaisiais efektais, bet ir įdomiu siužetu, puikia aktorių vaidyba bei garso takeliu. O 2012 metais pasirodė naujas Ridley Scott filmas „Prometėjas”, kuris rodo filmo „Svetimas” priešistorę. Grupė mokslininkų leidžiasi į pavojingą kelionę – tyrinėti slapčiausių ir pavojingiausių Visatos užkaborių. Jie dar nežino, kad ši kelionė taps jų fizinių ir psichologinių galimybių išbandymu. O filme „Svetimas” pasakojama apie komercinį erdvėlaivį Nostromo, kuris skrenda namo į Žemę. Kompiuteris užfiksuoja SOS signalą iš netoliese esančios planetos ir iš Žemės gauna nurodymą ištirti, kas šaukiasi pagalbos. Po komplikuoto nusileidimo, dalis komandos susiruošia ištirti vietovę. Tačiau įgulos nariai net nenutuokia, kad jų laukia mirtinas pavojus.

Abiejų filmų įgulose slepiasi po vieną androidą, kurie niekuo nesiskiria nuo žmonių. Ash iš erdvėlaivio Nostromo – tai režisieriaus ir scenaristų fantazijos vaisius. Pirmoje scenarijaus versijoje jis buvo žmogus. Tačiau prodiuseriai, norėdami filmui suteikti daugiau intrigos, nusprendė Ash’ą pavaizduoti pusiau robotu pusiau žmogumi. Filme „Prometėjas” androidą Deividą jau galima tapatinti su daugeliu realistiškų robotų, pavyzdžiui, humanoidu Hiroshi Ishiguro. Žinoma, šiuolaikiniai robotai, turintys žmogaus veidą, niekada neatstos tikrojo žmogaus. Tačiau jie gerokai tobulesni už tuos androidus, kuriuos paprastai matome kino filmuose.

Štai keletas įprastų klišių, būdingų kino filmuose vaizduojamiems robotams:

Mechaniniai robotai

Fantastiniuose filmuose robotus dažniausiai vaidina realūs aktoriai. Kad scenos būtų įtikinamesnėss, filmų kūrėjai suteikia jiems „robotizuotus” bruožus: plieninį, gergždžiantį balsą, sulėtintus judesius ir t.t. O robototechnikos kūrėjai elgiasi atvirkščiai, savo kūrinius jie bando pagaminti kuo panašesnius į žmones. Pavyzdžiui, David’o Hanson’o sukurta animacinė galva Jules, atkartoja beveik visus realistiškus žmogaus bruožus. Programinės įrangos ir 34 servomotorų dėka ji tiksliai atvaizduoja mimiką ir emocijas. Arba danų mokslininko Henrik’o Scharfe robotas-dvynys moka netgi kvėpuoti. Todėl atrodo labai realistiškai.

Žmonės, matydami kino ekranuose vaizduojamus robotus, įprato manyti, kad tai tik metalo gabalas ir kad visi robotai elgiasi vienodai. Todėl ir realybėje mokslininkų kuriami robotai, jiems asocijuojasi su kažkokiu tai gelžgaliu. Tačiau yra nemažai pavyzdžių, įrodančių priešingai. Tai humanoidas Hiroshi Ishiguro, Minami, Bina48 ir t.t.

Bejausmiai robotai

Kompanijos IBM kompiuteris Watson puikiai atsakinėja į klausimus. Amerikiečių žaidime „Rizika” aplenkė du žmones varžovus, panašių televizijos laidų čempionus. Anot Stendfordo virtualios laboratorijos direktorius, robotai mus mato aiškiau, nei mes patys save. Norėdamas ištirti kūno kalbą tarp studentų ir dėstytojų, į pagalbą jis pasitelkė Xbox Kinect. Pasak jo, šiuolaikinės technologijos padeda aptikti ir matematiškai apskaičiuoti žmogaus akiai nematomus judesius.

Androido profesija

Populiariausios androidų personažų profesijos – tai konsultantas, kareivis arba sekso robotas. Pasak futurologo Ian’o Yeoman’o ir seksologo Michelle Mars’o robotai neturi jausmų, jie nesugeba mylėti ir niekada nepakeis žmogaus. Tačiau japonų sukurtas robotas-pagalbininkas Paro prieštarauja ką tik minėtam faktui: nesvarbu kokį pacientą jis slaugytų, visada bus švelnus ir rūpestingas. Jau dabar japonų vyriausybė investuoja milijonus į robotų-slaugytojų gamybą. Japonai tiki, kad robotizuotos mašinos galės puikiai pasirūpinti daugybe senstančių ir ligotų žmonių.

Jau dabar yra sukurta daugybė robotų-pagalbininkų, kompanionų, gelbėtojų. Greitai jie taps nepakeičiamais pagalbininkais ligoninėse, senelių prieglaudose, mokyklose ir t.t. O kai robotai perims dalį mūsų darbų ir šeimynines pareigas, susidursime su nauja problema: iš pradžių jie atima iš mūsų darbą, o paskui ir gyvenimą?

Androidai-žudikai

Filmuose robotas beveik visada vaizduojamas žmogaus priešu. Pavyzdžiui, Bishop’as, antroje ir trečioje filmo „Svetimas” dalyse laikėsi Azimovo robototechnikos taisyklių, tačiau kartais jas sulaužydavo ir pasinaudodavo ginklu.

O androidas Deividas 8 iš filmo „Promėtėjas” galėjo elgtis nepaisydamas etinių taisyklių ribų.

Tačiau žmonės nori, kad kuriami robotai būtų saugūs. Vašingtono universiteto psichologai atliko tyrimą ir apklausė daugelį žmonių. Visi vienareikšmiškai pritaria, kad robotai turi būti morališkai atsakingi už padarytą žalą. Nors mažai tikėtina, kad šiuolaikiniai robotai-pagalbininkai galėtų ką nors nužudyti arba sužaloti. Atvirkščiai, jie gali padėti žmonėms taisyklingai maitintis, sportuoti, tvarkyti namus ir panašiai.

Androidas, tikintis, kad jis žmogus

Tai viena iš populiariausių klišių – robotas, manantis, kad jis yra žmogus. Pavyzdžiui, filme „Svetimi” androidą Bishop’ą visi vadino „sintetiniu”, o jis teigė, kad yra „Dirbtinis žmogus”. Ši frazė prieš trisdešimt metų skambėjo kaip visiškas absurdas. Šiandien – tai pakankamai reali galimybė. Proto ir emocijų sintezė laikui bėgant suteiks androidui galimybę save identifikuoti kaip asmenybę.

Androidas, trokštantis tapti žmogumi

Filosofo Thomas’o Nagel’io esė „Koks jausmas būti šikšnosparniu?” kalbama, kad neįmanoma savęs įsivaizduoti kitos būtybės kailyje. Tačiau antropomorfizmas ir antropocentrizmas – neišvengiamos mūsų kultūros dalys. Lygiai tas pats ir su robotais: mums atrodo, kad jie primygtinai nori tapti žmonėmis. Kino dėka šis stereotipas yra gana giliai įsišaknijęs mūsų širdyse. Tačiau ar tikrai androidams taip blogai būti tuo, kuo yra?

Apžvelgus visus išvardintus punktus, galima teigti, kad filmų „Svetimas” ir „Prometėjas” androidai atitinka beveik visas įprastas filmų klišes. Tačiau besivystant robototechnikos technologijoms, skirtumas tarp fantastinių filmų ir realybės vis mažėja.