Esate per daug užsiėmęs, kad išsiurbtumėte kambarius? Leiskite tai padaryti robotui. Nenorite rizikuoti kario gyvybę nukenksmindami sprogmenį? Tai irgi už jus gali padaryti robotas.
Vis dažniau tampa įprasta robotinius žmonių pakaitalus naudoti nemalonioms ir pavojingoms užduotims atlikti. Tačiau tyrėjai nustatė, kad žmonėms vis labiau į robotus ima žiūrėti kaip į naminius gyvūnėlius, draugus, argi net savęs plėtotę. Iškyla klausimas, ar kariai neprisiriš prie robotų, suteikdami jiems gyvūno ar žmogaus charakeristikų? Ar tai gali paveikti tai, kaip kariai naudosis robotu? Kas, jeigu jie per daug „rūpinsis“ robotu ir dvejos jį siųsti į pavojingą operaciją?
Būtent tai ir bando išsiaiškinti tyrėja Julie Carpenter. Ji tyrė Sprogstamosios Amunicijos Sunaikinimo karinį personalą – aukšto pasiruošimo kariškius, naudojančius robotus sprogmenų nukenksminimui – siekta išsiaiškinti jų požiūrį į robotus, su kuriais jiems tenka kasdien dirbti. Dalis tyrimo buvo skirta išsiaiškinti, ar santykiai tarp roboto ir kario, gali paveikti sprendimus mūšio lauke. Trumpai tariant, nors robotas nėra žmogus, kaip jaustųsi karys, jeigu jo pagalbininkas robotas būtų pažeistas ar sunaikintas?
Carpenter atrado, kad karių ir robotų ryšis kinta, priklausomai nuo technologijos raidos. Kariai teigė, jog prisirišimas prie robotų neveikia jų darbo, tačiau nustatyta, jog buvo juntamos įvairios emocijos, pavyzdžiui, pyktis, nusivylimas ir netgi liūdesys, kuomet jų pagalbininkai robotai buvo sunaikinti. Tai privertė Carpenter laužyti galvą. Kas nutiktų mūšio lauke, esant dideliam žmogaus prisirišimui prie roboto arba žmogui robotą laikant tarsi savo plėtote, kaip tai įvardijo kai kurie robotų valdytojai. Tyrėja tikisi, jog karinė pramonė atsižvelgs į tai, kurdama naujus mūšio lauke naudojamus robotus.
Carpenter apklausė 23 karius (22 vyrus ir vieną moterį) iš visų Jungtinių Amerikos Valstijų bei visų karybos institucijų. Tirti kariai, mokantys nukenksminti cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius užtaisus bei minas. Šie asmenys teikia apsaugą aukšto rango valstybės pareigūnams, įskaitant ir prezidentą, ir užima svarbų vaidmenį rūpindamiesi saugumu didelių tarptautinių renginių metu. Kariai naudojasi robotais ieškant, tiriant ir kartais nukenksminant sprogmenis. Robotai laikomi svarbiais įrankiais, sumažinančiais riziką žmogaus gyvybei.
Kai kurie kariškiai teigė Carpenter, galintys iš roboto judesių atpažinti jo valdytoją. Iš tiesų, keli robotų operatoriai prisipažino, jog robotus laiko savo paties plėtote. Jie taip pat jusdavo pykti ir nusivylimą, kuomet susidurdavo su techninėmis ir limituotų judesių problemomis.
Robotų naudojimo privalumai yra akivaizdūs: jie sumažina pavojaus žmogaus gyvybei riziką; jiems grėsmės nekelia cheminiai ir biologiniai ginklai; jie nejaučia emocijų, kurios gali pakišti koją sėkmingai operacijos baigčiai; jie nepavargsta taip kaip žmonės. Bet robotai taip pat susiduria ir su techninėmis kliūtimis, įrangos gedimais. Jie neturi ir žmogui būdingo mobilumo, taigi kartais kariams naudingiau savomis rankomis atlikti pavojingus nukenksminimo darbus.
Tyrėjai jau seniai nustatė žmogaus prisirišimo prie negyvų objektų faktą; nesvarbu ar tai būtų pliušinis meškiukas, ar automobilis. Nors visi Carpenter tyrime dalyvavę kariškiai robotą įvardijo kaip mechaninį įrankį, tačiau jie taip pat jį dažnai ir suteikdavo jam gyvos būtybės savybių, pavyzdžiui, lytį arba demonstravo jiems empatiją.
„Jie buvo užtikrinti, jog tai instrumentai, bet tuo pačiu naudodamiesi robotu, elgėsi su juo kaip su gyvūnu ar kitu žmogumi,“ teigė Carpenter.
Dauguma tyrime dalyvavusių kariškių, savo robotams buvo sugalvoję net vardus, dažniausiai tai būdavo įžymybių arba žmonų bei merginų (niekuomet buvusių) vardai. Kai kurie net šiuos vardus buvo užrašę ant robotų. Nepaisant to, kariškiai teigė, jog rizika netekti roboto nei kiek neveikia jų veiksmų ekstremalių situacijų metu.
Kariai, kuriems jau teko patirti sunaikinamo roboto jausmą, teigė, jog jų pirmoji reakcija buvo pyktis dėl sunaikintos brangios technikos. Tačiau kai kurie teigė pajutę ir netekties jausmą.
„Nors jie ir teigia, kad juto tik pykti dėl sunaikintos darbo technikos, tačiau po netekties iš jų dažnai išgirsdavai tokius žodžius kaip „vargšas mažylis“. Kai kuriems robotams net būdavo surengiamos savotiškos laidotuvės.“ – pasakojo Carpenter. „Robotai yra pagrindinis jų darbo įrankis. Jais naudojamasi kasdien. Ima didėti pasitikėjimais robotais. Šie įrankiai taip pat nuolatos yra šalia ir bendrininkauja tarsi būtų tikri būrio nariai, apsaugantys žmones nuo pavojaus.“
Robotai, kuriuos naudoja kariai, nepasižymi žmogiška arba gyvūniška išvaizda, tačiau karo pramonė juda link panašių į gyvūnus ar žmones robotų sukūrimo. Tikimasi, kad tai padės robotams tapti labiau mobilesniais. Carpenter aiškinasi, kaip tai paveiks robotų ir žmonių santykius. Ypač jeigu į robotą bus imta žiūrėti kaip į naminį gyvūnėlį arba partnerį.
„Tikrai niekas nenori, kad robotą valdantis asmuo pavojaus akimirką imtų dvejoti,“ – teigė tyrėja. „Jeigu prie ko nors emociškai prisiriši, tai neabejotinai paveiks ir tavo veiksmus.“

Originalus straipsnis: http://www.sciencedaily.com/releases/2013/09/130917161641.htm