Į balso komandas reaguojantys robotai sugebės atnešti… ledų. (Video)

„Žmogiškas“ veiksmų sekos supratimas ir aplinkos suvokimas robotams yra sunki ir varginanti užduotis, kurios egzistavimas bei neįtikėtinas tobulumas atsiskleidžia tik mokslo fantastikos filmuose… Realybėje robotai tikrovę priima suvokdami specifines komandas, o neretai chaotiškas mūsų gyvenimas jiems atrodo sudėtingas ir painus.

Robotai privalo viskam turėti detalias instrukcijas, todėl net ir elementariausias veiksmas jiems gali tapti sunkiai įgyvendinamu uždaviniu. Pavyzdžiui, jei žmogus nori samtelio ledų… IEEE Spectrum rašytojas Evan Ackerman pateikia paprastą pavyzdį, apibendrinantį robotų mąstymą… Jei asmuo nori ledų iš indelio, robotas turi žinoti kur ledai yra, kaip juos atidaryti ir su kokiu įrankiu juos išimti. Taip pat kaip tą įrankį naudoti ir, žinoma, kaip atlikti ledų išėmimo veiksmą… Robotas turi patvirtinti, kad ledų išėmimas buvo atliktas sėkmingai ir juos efektyviai perkelti į… Dubenėlį, kurio paėmimas ir naudojimas tampa absoliučiai atskiras procesas. Taigi net paprasčiausia ir elementariausia komanda „įdėk man samtelį ledų“ robotui virsta neįtikėtai sudėtinga veiksmų grandine, kurie yra vykdomi atsižvelgiant į tikslias instrukcijas. O tai trunka pernelyg ilgai.

Vis dėlto Kornelio universitetas (angl. Cornell University) stengiasi išrasti robotus, kurie sugebėtų greitai ir efektyviai reaguoti į „natūralaus balso instrukcijas“… Ir pavyzdžiui, žmogui paprašius galėtų pristatyti maistą – PR2 robotas atneštų ledų.

Ashutosh Saxena vadovaujama Kornelio universiteto robotų mokymo laboratorija sukūrė patobulintas programas, kurios integruotos į PR2 robotą suteikė jam galimybę mąstyti logiškai, t.y. trūkstančias veiksmų instrukcijas robotas gali „išmąstyti“ pats.

Kūrėjų komanda pranešime spaudai teigė, jog Ashutosh Saxena kurtas robotas yra aprūpintas 3-D vaizdo kamera, todėl efektyviai nuskaito ir identifikuoja objektus esančius kambaryje. Be to, robotas buvo mokomas logiškai susieti objektus su jų funkcijomis – produktai gali būti sudedami į keptuvę ar iš jos išimami, ant viryklės dedami kiti maisto gaminimo įrankiai (puodai, keptuvės), kuriuos viryklė įkaitina ir pan. Tokiu būdu robotas įsisavina objektus bei jų atliekamas funkcijas ir veiksmų planą numato kur kas efektyviau.

Taip pat, projektuodami logiškai mąstantį robotą, mokslininkai pasitelkė „mašinų mokymo“ metodiką – formuojant roboto smegenis panaudotos žmonių sukurtos animacinės vaizdo stimuliacijos, su įrašytomis balso komandomis, kurias, esant analogiškai komandai realybėje, robotas atsimena ir pasitelkia kaip veiksmo atlikimo informacijos šaltinį.

Nepaisant to, jog logiškai mąstantys robotai, kurių negąsdina chaotiška žmonių aplinka, vis dar reikalauja tobulinimo, mokslas siekia įrodyti, kad tokie robotai nėra tik filmų fantazija.