Per teroristinį išpuolį Niujorke buvo sugriauti abu Pasaulio prekybos centro bokštai dvyniai. Jau tada mokslininkai žinojo, kokia gelbėtojų komanda gali padėti nuolaužose ieškoti žmonių – tai robotai.

Anksčiau robotų nenaudojo panašiose situacijose. Tačiau per metus iki tragedijos robotų technika patobulėjo ir buvo pagaminti mažesni bei judresni robotai. Todėl Teksaso miesto kompiuterinių technologijų mokslininkai nusprendė, kad atėjo laikas tokius robotus panaudoti realiame gyvenime.

Pirmieji į prekybos centro griuvėsius buvo nusiųsti batų dėžės dydžio ir turintys į kraną panašias rankas vikšriniai robotai PackBots. Jie turėjo atkasti nuolaužas su lyg žmogaus dydžiu. Pagrindinis robotų tikslas buvo surasti aukas, o, taip pat fotografuoti ir siųsti vaizdus, kad galima būtų įvertinti nuolaužų tankumo laipsnį sunkiai prieinamose vietose. Tai buvo toks darbas, kurį galėjo atlikti tik robotai.

Kadangi tarp nuolaužų buvo labai mažai erdvės, tai net šuo, nekalbant jau apie žmogų, negalėjo pro jas pralįsti. O jeigu ir būtų galėję, tai daugelyje vietų dar buvo degančių pastato nuolaužų. O tai dviguba rizika, nes viduje nebuvo deguonies. Tokiu atveju, būtų tekę užsidėti sunkią įrangą, su kuria būtų buvę labai karšta. Be to, ten dar galėjo likti gyvų žmonių. Todėl robotai buvo vienintelis išsigelbėjimas.

Robotai mus supa jau gana senai, tačiau šiuolaikiniai distanciniu būdu valdomi modeliai nebuvo naudojami panašiose tragedijose, kol neįvyko šis teroristinis išpuolis. Todėl nuo šios tragedijos dienos jau dešimt metų naudojami mechaniniai pagalbininkai. Jie tapo neatsiejamais gelbėjimo komandų nariais įvairiose stichinėse nelaimėse, pradedant žemės drebėjimais ir branduolinėmis katastrofomis baigiant uraganais ir naftos išsiliejimais.

Po žeme, po vandeniu ir ore

Būtent dėl Pasaulio prekybos centro katastrofos įvykių robotai buvo naudojami visose tragedijose, įvykusiose žemėje, ore arba po vandeniu.

2011 metais kovo mėnesį įvykus Fukušimos I atominės elektrinės avarijai taip pat buvo panaudota atnaujinta PackBots robotų versija. Žmonės negalėjo saugiai patikrinti perkaitusį reaktorių dėl aukštos radiacijos. Tačiau robotai lengvai susitvarkė su šia užduotimi. Jie sugebėjo išsiaiškinti radiacijos lygį ir oro temperatūrą. O visus duomenis jie pateikė valdymo centre dirbantiems žmonėms.

Robotai bendrauja radijo ryšiu

Skraidantys robotai, savo išvaizda ir judesiais primenantys kolibrius, buvo nusiųsti į pagalbą, kai 2005 metais nuo uragano Katrinos nukentėjo Naujojo Orleano gyventojai. Šie robotai galėjo ieškoti žmonių bet kokiame vandens gylyje, judėdami daug greičiau, nei gelbėtojai, kurie plaukė valtimis.

Taip pat 2010 metais po naftos išsiliejimo dėl kompanijos BP kaltės, povandeninis robotas Seaglider ratais plaukiojo užterštame ir žmogui pavojingame vandenyje. Jis rinko labai svarbią informaciją susijusią su ekologiškomis situacijomis.

Jei nebūtų buvę šito roboto, žmonėms būtų reikėję išsiųsti laivus ir mokslininkus po visą įlanką, ir ieškoti svarbios informacijos, dėl ko įvyko avarija. Nežiūrint į tai, kad robotų kainos svyruoja nuo 40 iki 400 tūkstančių dolerių, jie yra nepaprastai ekonomiški. Juk robotai nieko nebijo, dirba labai efektyviai ir yra puikūs pagalbininkai.

Geriausių robotų gamyba

Nors robotai ir padeda žmonėms atlikti užduotis įvykus katastrofoms, mokslininkai teigia, jog robotas-gelbėtojas niekada negalės surasti ir išgelbėti gyvo žmogaus. Nesugebės padėti jam prasibrauti pro griuvėsius.

Tačiau robotai gali padėti gelbėti žmones kitokiu būdu. Pavyzdžiui, po rugsėjo 11-osios du kompanijos IRobot robotai patikrino pastatų struktūrų saugumą, kurie supo Pasaulio prekybos centrą. Tai padėjo gelbėtojams išvengti, kai kurių pavojingų situacijų.

Būtų idealu, jeigu valstybinės įstaigos, skirtos valdyti ekstremaliom situacijom, ateityje įsigytų robotus, kurie galėtų iš karto atlikti darbus įvykus stichinei nelaimei. Nes, robotų pristatymas į įvykio vietą, užtrunka kelias dienas. O tai labai mažina jų darbo efektyvumą, nei jie būtų pradėję veikti tą pačią akimirką.

Nors mokslininkai sukūrė pakankamai mažus robotus, vis tik jie negali prasibrauti į kai kurias sunkiai prieinamas vietas arba sulaužyti stambias nuolaužas. Tačiau ir šioje srityje galimi patobulinimai. Kompanija IRobot nori pagaminti labiau autonominius robotus, kad jų modeliai kuo mažiau priklausytų nuo valdymo pultų ir žmonių.

Kiti tyrinėtojai bando sukurti robotus, kurie būtų panašūs į gigantiškus vikšrus ir šliaužtų kaip jie. Taip jie galėtų judriau judėti, lengvai pralįstų pro griuvėsius ir atneštų daugiau naudos.

Teksaso miesto kompiuterinių technologijų mokslininkai sako, jog tokie robotai tikrai būtų naudingesni, tačiau savo išvaizda galėtų išgąsdinti žmones, kuriuos iš tiesų turėtų išgelbėti. Todėl mokslininkų tikslas bėgant laikui – sukurti tokius robotus, kurie elgtųsi panašiai kaip žmonės. Net, jei robotai ir būtų panašūs į dideles metalines gyvates, juos visi laikytų nepakeičiamais gelbėtojais.