Dėka ES pritarimo finansuoti “Žmogaus Smegenų Projektą”, žmonija vienu žingsniu arčiau priartėjo prie replikuotų savo versijų sukūrimo. Danica Kragic, robotų tyrėja ir Stokholmo Karališkojo KTH Technologijų instituto kompiuterijos mokslų profesorė, teigia, jog nors gyvenimo tarp humanoidų robotų vizijos dažnai apipinamos siaubą keliančiais mokslinės fantastikos vaizdiniais, tačiau realybė, kurioje žmonija susidurs su robotų pažanga, bus kur kas sudėtingesnė ir subtilesnė.
„Robotai iš esmės pakeis mūsų požiūrį į mašinas“, – sako Kragic. „Ne už kalnų – visiškai kitokia visuomenė“
Žmogaus Smegenų Projekte dalyvauja 87 universitetai, kurie naudodami superkompiuterius vykdo įvairius smegenų tyrimus, siekia perprasti smegenų architektūrą, vidinę sąveiką, atliekamas funkcijas ir vystymąsį. Taip pat bus tiriamos dirbtinės roboto smegenys.
„Mes gebėsime – taip pat kaip gebame sukurti smegenis – sukurti ir žmogų? Kodėl gi ne? Kas galėtų mus sulaikyti?“,- klausia Kragic.
Nepaisant to, Kragic teigia, jog žmogiškuosius poreikius turintys robotai dienos šviesą išvys dar negreit. Profesorė yra KTH instituto Autonominių Sistemų Centro direktorė, o taip pat ir Kompiuterių Vizijos ir Aktyviojo Suvokimo laboratorijos vadovė.
Ji teigia, jog norint robotams įskiepyti buitinius poreikius ir vertybes, tyrėjai ir kūrėjai privalės įveikti nelengvus technologinius iššūkius. Robotai privalės daugia funkcionuoti, o gal netgi prireiks į jų logikos procesorius įdiegti emocinius gebėjimus.
„Norime, kad robotų atsakai į aplinką taptų priimtini žmogui“,- teigia Kragic. „Daugybė mūsų priimamų sprendimų ir veiksmų nėra paremti vien tik faktais, taigi ir mašinos turėtų turėti simuliuojamas emocijas, argi ne? Bet kokiu atveju, sunku nuspėti, kaip tai paveiktų tokių mašinų ir žmonių sąveiką.“
Kragic manymu, robotai įneš svarų teigiamą indelį į mūsų visuomenę. Bet jie sukels ir naujų problemų, kokių mums dar niekada neteko spręsti. Pavyzdžiui, kokios yra socialinės normos roboto ir žmogaus bendravime?
„Diskutuojama apie robotų etiką ir kaip turėtumėme elgtis su mąstančiomis mašinomis“,- sako Kragic. „Sunku pasakyti, kas yra gerai, o kas – blogai, iki tol kol iš tiesų nesusiduri su situacija, kurioje tenka kvestionuoti savo jausmus tam tikroms mašinoms. Didelis klausimas, kaip tavo jausmus pakeičia žinojimas, jog „tai“ yra mašina, arba šio fakto nesuvokimas.“
Kragic prognozuoja, jog viena iš labiausiai vartotojams priimtinų robotų versijų bus namų prižiūrėtojai, atliekantys savo šeimininkų namų ruošos darbus. Jie taip pat gali perimti pasikartojantį darbą atliekančių žmonių pareigas, pavyzdžiui, vairuoti autobusą ar dirbti restorane.
Galimybę, jog robotai vieną dieną atsigręš prieš mus pačius, Kragic vertina skeptiškai. „Robotų sukilimas – tai kraštutinis mokslinės fantastikos scenarijaus. Tiesa, verta robotams taikyti tam tikrus apribojimus, pavyzdžiui, rašytojo Isaac‘o Asimov‘o sukurtas Tris Robotikos Taisykles. Kitą vertus, žmonės irgi turi taisykles, kurias pažeidžia. Niekas negali būti 100 % užtikrintas, jog taip pat nenutiks ir su mašinomis.”
Žmonių sukilimas prieš robotus – štai kas labiau tikėtina. Kragic teigia, kad nors žmonija ir juda automatikos ir robotikos evoliucijos link, debatai, ar žmogus turi teisę „vaidinti Dievą“, tęsis dar ilgai. „Bus pasisakančių už ir prieš“, – sako profesorė. „Bet kodėl blogai kurti žmogų? Mes buvome užauginti visuomenėje, kurioje teigiama, jog to daryti negalima. Jog tai – „Dievo vaidinimas“.“
„Ateities kartos gali pasižymėti kitokiu požiūriu“Parengta pagal: http://www.sciencedaily.com/releases/2013/02/130222083029.htm