Robotinės smegenys mokosi iš interneto (Video)
Cornelio Universitetas kuria robotinių žinių duomenų saugyklą, kurioje robotai galės keistis informacija, naudodamiesi tinklalapio YouTube vaizdo klipais, kita vaizdine medžiaga bei žinynais iš interneto.
Šiuo metu, internete yra apie 3,32 milijardo indeksuotų tinklalapių. Tai gan gigantiška vieta ir, nors jos didžiąją dalį užima kačiukų nuotraukos bei kita ne itin švietėjiška medžiaga, interneto pagalba galima bet kuriuo metu mokytis naujų įgūdžių – pavyzdžiui, mokytis šokti svingą arba kaip kardo pagalba atidaryti šampano butelį.
Ir, kaip paaiškėjo, internetas gali būti puiki mokymosi priemonė robotams, atliekantiems daiktų atpažinimo užduotis. Prieš porą mėnesių, Cornelio Universitetas pradėjo savo Robo Brain projektą, apibūdindamas jį kaip „didelio masto kompiuterinę sistemą, kuri mokosi iš viešai prieinamų interneto šaltinių, kompiuterinių simuliacijų bei realių robotų bandymų.“
Netgi šią akimirką, kai skaitote šiuos žodžius, robotas vykdo milijardo nuotraukų, 120 000 Youtube video vaizdų ir 100 milijonų instrukcijų parsisiuntimo procesą, o taip pat apdoroja ir ankstesnius Cornelio Universiteto atliktus robotų tyrimų duomenis. Studijuodamos šią medžiagą, Robo Brain (liet. „Robotinės Smegenys“) išmoks, kaip atpažinti objektus ir kaip juos naudoti, o tuo pačiu ir žmogaus kalbos bei elgsenos – taip Robo Brain galės savo žinias perduoti kitiems robotams.
Kaip teigė kompiuterijos mokslų profesorius Ashutoshas Saxena, mūsų nešiojamieji kompiuteriai ir mobilieji telefonai turi prieigą prie visos mums rūpimos informacijos. Robotui susidūrus su jam dar nežinoma situacija, jis galėtų kreiptis pagalbos į Robo Brain.
Pavyzdžiui, jeigu robotas pirmą kartą susiduria su puodeliu, jis gali iš Robo Brain išmokti atpažinti puodelį, jo panaudojimo funkcijas, sužinoti, kad puodelį reikia laikyti už rankenos, kad puodelį reikia laikyti reikiama puse į viršų, kad iš jo neišbėgtų skysčiai, tačiau kada jis tuščias, galima laikyti jį apverstą.
Taip pat ši mokomoji informacija turi ir abstraktumo sluoksnius, sistemą, kurią tyrėjai vadina „strukturizuotu giliuoju mokymu“. Pavyzdžiui, jeigu robotas išvysta krėslą, jis žinos, kad šis objektas klasifikuojamas kaip baldas. Dar detaliau – šis baldas naudojamas sėdėti – baldų poklasis, kuriam priklauso didelė įvairovė kėdžių, taburečių, suoliukų ir sofų.
Ši informacija vėliau bus patalpinta tame, ką matematikai vadina Markovo modeliu, vaizduojamu taškų grupėmis („mazgais“), sujungtais linijomis („briaunomis“), lyg milžiniškais išsišakojusiais grafikais. Kiekviena šios sistemos dabartinė būklė priklauso nuo ankstesnės jo būklės.
Mazgais gali būti veiksmai, objektai arba paveikslėlio dalys, ir kiekvienam jų pritaikoma tikimybė, arba kintamumo lygis, po kurio apskaičiavimai išlieka teisingi. Pavyzdžiui, raktas gali būti įvairių formų, tačiau įprasti jis susideda iš rankenėlės, kotelio ir dantukų. Atlikęs mazgų analizę, robotas gali nustatyti kokia tikimybė, jog jo regimas objektas yra raktas.
Projektą šiuo metu galima stebėti oficialiame Robo Brain tinklalapyje (http://robobrain.me/#/) , kuriame vartotojai gali padėti mokslininkams, balsuodami už teisingus veiksmus ir objektus, bei palikdami tyrėjams skirtus komentarus.
Facebook komentarai
Susiję straipsniai
- Ką bendro turi „Google“, „Netflix“ ir planetų sistemos?
- Pagaliau! Paslaptingi kompiuteriai jau šiemet peržengs laboratorijų slenkstį!
- Vaikų mokytojais taps robotiniai protai
- Kvantinės kompiuterijos galimybės kosminėse kelionėse ir robotikoje
- Pirmasis robotas astronautas grįžo į Žemę
- Robotas-gyvalazdė žengia pirmuosius žingsnius (Video)
- Virtuali realybė padės skaityti robotų mintis (Video)
- Robotų savimonė. Ar robotai gali būti savarankiški? (Video)
- Robotas-amfibija Warthog (Video)
- Tailor Brands dirbtinis intelektas, kuris kurs reklamas ir logotipus
- Naujas modelis padės sukurti dar tobulesnį DI
- Ar robotai taps „elektroniniais asmenimis“?
- Šių profesijų atstovai darbo neteks pirmieji
- Mokslininkai rado būdą, kaip sudaryti tikslius skurdo zonų žemėlapius
- Lietuviai kurs dirbtinį intelektą
- Medalis už vertybes? Tai vyksta tik „Robotiadoje“!
- Robotai padės tirti vandenynus (Video)
- Sukurta itin jautri dirbtinė oda (Video)
- 5 pagrindinės problemos, kurias padės išspręsti DI
- Naujas DI įrenginys padės žmonėms socializuotis (Video)
- Kurti robotus su gyvais raumenimis galės visi norintys
- NASA į TKS siųs naujos kartos robotą (Video)
- Robotams teks atsakyti už padarytą žalą lyg avariją sukėlusiems vairuotojams
- „Google“ parodė, kad su dirbtiniu intelektu reikia elgtis labai atsargiai (Video)
- Iš ko darbą atims nauja robotų revoliucija?
- Kas prisiims atsakomybę už bepiločio automobilio avariją?
- Didžiuosiuose šalies miestuose – robotų varžybos. Robotikos entuziastai gręžiasi į gyvūnijos pasaulį
- 8 žaislai, kurie gali padaryti jūsų vaikus protingesniais (Video)
- Dirbtinis piršto galiukas „jaučia“ lytėjimą (Video)
- Mokslininkai deda daug vilčių į DI, galintį valdyti robotus
Reklama
Reklama
Mūsų draugai
Naujausi įrašai
Europos Sąjunga ir robotika: kur link mes keliaujame?
Parrot SLAM dunk – paketas, skirtas bepiločių gamintojams (Video)
Mesh Mould – robotas-statybininkas (Video)
Inovacinis robotas-dažytojas PictoBot iš Singapūro (Video)
Plobot – robotas, mokantis vaikus programavimo (Video)
HES Hywings — bepilotis, naudojantis vandenilio kurą (Video)
Emotix Miko — komunikacinis robotas su emocijomis (Video)
MMS Drone – patvarus benzininis bepilotis (Video)
Draugaukime
Naujausi komentarai
Žymos
Visos kategorijos
- Dirbtinis intelektas
- Dronai
- Egzoskeletai
- Karinė robotika
- Namų robotai
- Naujausi
- Pagalbos robotai
- Pramoniniai robotai
- Robotai
- Robotai humanoidai
- Robotai ir menas
- Robotai ir žmonės
- Robotai kine
- Robotai medicinoje
- Robotai mokslui
- Robotai pramogai
- Robotikos ateitis
- Robotiniai automobiliai
- Robotiniai žaislai
Skaitomiausi įrašai
Komentarai (0)