Du robotai, Flobi ir Nao, ištisas tris savaites darbavosi izoliacijos studijose Kelne. Mokslininkai Bielefeld’o Universiteto Pažinimo ir Robotikos Tyrimų Institute (CoR-Lab) studijavo, kaip šios protingos asistavimo sistemos gali padėti astronautams palaikyti formą – tiek fizinę, tiek protinę. Tačiau tiriami buvo ne tik žmonės, bet taip pat ir robotai. Mokslininkai tyrinėjo jų tinkamumą ir patvarumą.
Aštuoni bandymų subjektai praleido 18 dienų kartu gyvendami nuo išorinio pasaulio atskirtoje zonoje Aeorokosmonautikos Medicinos Institute, Kelne. “Jų gyvenimo sąlygos buvo maždaug tokios pat suvaržytos, kaip ir erdvėlaivyje.” Teigė profesorius Dr. Franz‘as Kummert‘as, kuris ir vadovauja studijoms, kartu su profesore Dr. Britta Wrede. Robotai Flobi ir Nao padėjo eksperimento dalyviams prasiblaškyti.
Flobi – tai kalbanti robotinė galva. Ji naudoja veido išraiškas, taip atsakydama į partnerio veiksmus: judina akis, antakius, akių vokus ir lūpas. Flobi užduotis tyrime buvo protiškai simuliuoti bandyme dalyvaujančius asmenis. Robotai su žmonėmis kasdien žaidė atminties žaidimus. Robotinė galva, reaguodama į žmogaus veidą, pati naudoja veido išraiškas. Galva palinksta link partnerio – ji geba nustatyti garso šaltinius ir vizualiai įvertinti jo arba jos veidą. Flobi kolega – beveik 60 centimetrų ūgio Nao. Jis geba kalbėti, vizualiai registruoti asmenis, judinti savo delnus, rankas ir kojas. Bandymu metu šis robotas buvo atsakingas už sportines žmonių treniruotes. Kiekvieną dieną jis pagelbėdavo bandymo dalyviams minti dviratiniu treniruokliu, daryti mankštą. Robotas žmonėms aiškino, pavyzdžiui, kokiu greičiu važiuoti, arba kaip taisyklingai atlikti pratimus.
Jeigu vienas iš robotų sugestų per tris savaites truksiantį bandymą, buvo paruošti pamaininiai robotai. „Tačiau, jų pagalbos neprireikė. Flobi ir Nao veikė patikimai,“- teigė Dr. Ingo Lütkebohle, kuris buvo atsakingas už bandymo planavimą ir įgyvendinimą.
Nuo vasario iki kovo Bielefeld‘o tyrėjai vykdė kontrolinius eksperimentus, kad sužinotų kokie yra trijų savaičių padariniai, kuomet žmogus treniruojasi ir pramogauja nepadedamas robotų. „Pirmas žvilgsnis į bandymo dalyvių užpildytas anketas lyg ir rodo, jog treniruotės su mūsų robotais buvo labiau asmeniškos, todėl ir labiau efektyvios. Žinoma, detali informacija bus gauta tik atlikus išsamią duomenų analizę. Tačiau, šios pirminės išvados paremia mūsų lūkesčius, jog socialinė robotų elgsena bus priimtina žmogui, kaip bendravimas,“- sakė Franz‘as Kummert‘as.
Pažinimo ir Robotikos Tyrimų Institutas (CoR-Lab) buvo įsteigtas su tikslu kurti mašinas, galinčias mokytis iš žmonių ir jų elgsenos, prisitaikant prie žmonių ir įvairiais būdais su jais sąveikaujant. CoR-Lab centre kartu dirba inžinerijos, kompiuterijos, neurologijos, ir humanitarinių mokslų (pavyzdžiui, psichologijos ar kalbotyros) specialistai. Maždaug 70 mokslininkų dirba tarpdisciplininiuose projektuose, tyrinėdami, kaip robotai geba mokytis, lavinti pažinimo gebėjimus. Jie dirba su tokiais robotais, kaip iCub ar Nao. Taip pat ir su labiau pramoninėmis robotinėmis sistemomis.

Originalus straipsnis: http://www.sciencedaily.com/releases/2013/05/130503094127.htm