Paralyžuotas vyras judesius atlieka minties galia (Video)

Paralyžius Eriką Sorto palaužė prieš trylika metų. Sunki trauma vyro kūną sukaustė nuo kaklo iki kojų. Tačiau dėka jam pritaikyto inovatyvaus įrenginio, jis sugebėjo prisiminti koks jausmas savarankiškai gurkšnoti alų. Atlikti veiksmui vyras pasitelkė robotinę ranką, valdomą minčių galia. E. Sorto tapo pirmuoju pacientu, kuriam į smegenų dalį, atsakingą už veiksmų atlikimą, implantuotas nervinio protezavimo mechanizmas. Autentiškos technologijos pagalba sukurti judesiai nustebino natūralumu ir funkcionalumo dinamiškumu.

Pastaruoju metu kur kas dažniau prabylama apie robotų technikos potencialą padėti asmenims, praradusiems gebėjimą jausti ir judinti savo kūną. Mokslininkai ištyrė, kad judėjimo funkcionalumą įmanoma atkurti įrašius smegenų signalų aktyvumą. Tuomet tokie, vidiniai, signalai pasitelkiami išorinių prietaisų kontrolei. Tačiau, nepaisant nuolatinio progreso, panašaus pobūdžio mechanizmai nėra pakankamai dinamiški. Jų veikimas neretai turi trukdžių, disfunkcijų ir negali garantuoti absoliutaus efektyvumo įrenginio naudotojui. Vis dėlto Sorto atveju taikyta metodika remiasi į anksčiau nenaudotą praktiką – smegenų ląstelių pasitelkimu judesių kūrimo intencijai. Toks būdas suteikia didesnę judėjimo laisvę, veiksmai yra natūralesni. Naujos technologijos dėka Erik Sorto netgi sugeba žaisti vaikišką, tačiau rankų lankstumo reikalaujantį, „akmuo, popierius, žirklės“ rankų žaidimą.

„Prieš pasiryždami atlikti veiksmą, mes turime ketinti jį atlikti. Įprasti kasdienės rutinos veiksmai, tokie kaip mėgstamo kavos puodelio paėmimas ar šviesos šaltinio įjungimas, mums yra tokie elementarūs ir paprasti, kad juos atlikti nusprendžiame sparčiau nei per sekundę, todėl net nepastebime sprendimų priėmimo eigos bei svarbos, “, – teigia lektorius Ken Valyear.  Anot jo, remiantis psichologijos ir neurologijos tyrimais galima teigti, jog iš tiesų paprasti – greiti ir trumpalaikiai – kasdieniai veiksmai susiformuoja iš didelio bei sudėtingo informacijos srauto, paremto norimų rezultatų troškimu bei jausmine ir judėjimine prognoze.

„Naujo tyrimo metu informacija gauta iš neuronų, esančių galinės smegenų žievės dalyje buvo naudojama kontroliuoti kompiuterinei ir vizualinei sąsajai. Iš pradžių mokslininkai pasitelkė magnetinio rezonanso vaizdo duomenis, kad galėtų identifikuoti, stuburo smegenų traumą patyrusio ir rankų, kojų bei liemens judinti negalinčio E. Sorto galvos smegenų dalis. Siekta ištirti, kurios smegenų zonos yra aktyvios ir atsakingos už judesių įsivaizdavimą bei jų atlikimą. Dėka modernių įrašymo mechanizmų, tyrimų rezultatai parodė, kad pacientas gali kontroliuoti neuronų aktyvumą. Beje, kai kurios smegenų ląstelės „atsakė“ neįtikėtinai gerai. Pavyzdžiui, ląstelių aktyvumas didėjo bei mažėjo, kai E. Sorto įsivaizdavo, jog ranka bando pasiekti burna, bet įsivaizdavimas, kad jis bando paliesti smakrą ar ausį nedavė jokių rezultatų ląstelių aktyvumo didėjime ar mažėjime,“ – teigia K. Valyear. Taip pat, pasak tyrimo autorių, kai kurių pacientų smegenų ląstelių aktyvumas buvo tiesiogiai susijęs su „numatytais“ akių, rankų judesiais.

Nors ši technologija dar tik žengia savo pirmuosius žingsniu, akivaizdu, kad šios inovatyvios idėjos tobulinimas bei maksimalus potencialo išnaudojimas taptų išsigelbėjimu paralyžiaus sukaustytiems žmonėms, ir nors kelias iki galutinio tikslo dar ilgas, kiekvienas pasiekimas yra itin reikšmingas.

https://www.youtube.com/watch?v=lZgeb_HDb48

Parengta pagal iflscience.com