Mokslininkai studijuoja žmogaus rankų judesius, siekdami saugesnių robotų (Video)
Įsivaizduokite, jog dirbate automobilių gamykloje, o jūsų darbas – padedant robotui, pritvirtinti automobilio durelės prie kėbulo. Jūs, norėdamas robotu tiksliai nuleisti dureles, naudojatės svertu, taigi jums reikia būti ganėtinai arti, kad matytumėte ką darote. Labai galimas daiktas, jog norėsite, kad šis robotas būtų kiek įmanoma labiau sumanesnis, nebent, žinoma, jūs nusiteikę rizikuoti savo gyvybe ar galūnėmis, norėdami gauti sveikatos draudimo išmoką.
Ką gi, gerieji žmonės iš Džordžijos Technologijos Instituto įnirtingai dirba ties roboto sumanumo didinimu- kuria valdymo sistemą, paversiančią robotus protingesniais ir galiausiai saugesniais.
Tyrėjai naudoja prie žmogaus rankos pritaisytus judesių jutiklius, norėdami išmokyti robotus atpažinti judesius, atsakyti į žmogiškojo bendradarbio judesius ir netgi patiems juos prognozuoti. Taikant šią sistemą žmogus ir robotas šalia vienas kito galės dirbti kur kas sklandžiau ir saugiau.
„Tai paverčia darbą tarp žmogaus ir roboto nuolatiniu virvės traukimo žaidimu,“ – teigė Bils Gallagher‘is, robotikos mokslų daktaras ir projekto vadovas. „Jie abu kartu darbuodamiesi reaguoja į vienas kito jėgas. Problema ta, kad žmogaus raumenų standumas niekada nebūna pastovus ir robotas ne visada žino kaip teisingai reaguoti.“
Deja, žmogus vienodai sutraukia rankos raumenis, atlikdamas skirtingas užduotis su valdymo pultu, todėl robotas dažnai suglumsta, nežinodamas ką daryti. Nepaisant to, robotas vis tiek reaguoja ir imasi veiksmų, teigė Jun Ueda, Gallagher‘io patarėjas. Ir kuomet jis reaguoja, jis kuria vibracijas, kurios priverčia reaguoti žmogų ir dar labiau įtempti rankos raumenis, tai sukuria dar daugiau priešpriešinės jėgos. Vibracijos ir raumenų įtempimas didėja, o galutinis to rezultatas – nestabilumas, tuo metu kai žmogus turėtų robotu nuleisti dureles į jų vietą.
Čia ir pasitelkiami rankų judesių davikliai. Studijuodama žmogaus rankos raumenų judesius ir pateikdama šiuos duomenis į kompiuterį, valdymo sistema nustato tikrąjį operatoriaus norimą atlikti veiksmą ir perduodą šią informaciją robotui, kuris sušvelnina savo reakciją žmogui.
Gallagher‘is teigia, jog tai naujas būdas treniruoti robotus: „Vietoj to, kad roboto veikimą patikėtumėme žmogui, mes suteikiame jam daugiau informacijos. Šis būdas leidžia robotui aktyviai prisitaikyti prie operatoriaus judesių.
Tyrėjai dirba naudodamiesi 1,2 milijonų JAV dolerių Nacionalinės Robotikos Iniciatyvos dotacija. Norima, kad ši technologija būtų pritaikytą armijos reikmėms naudojamuose robotuose, automobilių bei kitos technikos pramonėje.
Facebook komentarai
Reklama
Reklama
Mūsų draugai
Naujausi įrašai
Europos Sąjunga ir robotika: kur link mes keliaujame?
Parrot SLAM dunk – paketas, skirtas bepiločių gamintojams (Video)
Mesh Mould – robotas-statybininkas (Video)
Inovacinis robotas-dažytojas PictoBot iš Singapūro (Video)
Plobot – robotas, mokantis vaikus programavimo (Video)
HES Hywings — bepilotis, naudojantis vandenilio kurą (Video)
Emotix Miko — komunikacinis robotas su emocijomis (Video)
MMS Drone – patvarus benzininis bepilotis (Video)
Draugaukime
Naujausi komentarai
Žymos
Visos kategorijos
- Dirbtinis intelektas
- Dronai
- Egzoskeletai
- Karinė robotika
- Namų robotai
- Naujausi
- Pagalbos robotai
- Pramoniniai robotai
- Robotai
- Robotai humanoidai
- Robotai ir menas
- Robotai ir žmonės
- Robotai kine
- Robotai medicinoje
- Robotai mokslui
- Robotai pramogai
- Robotikos ateitis
- Robotiniai automobiliai
- Robotiniai žaislai
Komentarai (0)