Kas atsitiks, kai robotai pakeis darbuotojus?

Pakeisdamos žmogaus raumenų jėgą praeities technologijos kėlė žmogiškųjų pastangų vertę ir tokiu būdu spartino ekonominę pažangą , rašoma „Harvard Business Review“. Perimdamos žmogaus jutimus ir protą ateities technologijos šiuos procesus tik pagreitins, tačiau kils rizika, kad daugelis žmonių tiesiog nebegalės dalyvauti ekonominiame gyvenime, o tai dar labiau pakenks sparčiai nykstančiai vidurinei klasei.

Nėra taip paprasta apskaičiuoti, kokiu greičiu vystosi technologijos, tačiau galima teigti, kad praeityje technologijų progresas buvo daug lėtesnis. Istorikas Henry Adamsas, technologinę pažangą skaičiuodamas pagal iš anglies gaminamą energiją, nustatė, kad energijos galia kas dešimt metų tarp 1840 ir 1900 padvigubėdavo, per metus tai sudarė 7% augimą. Realūs skaičiai ko gero buvo mažesni.

Pavyzdžiui, 1848 metais, pasaulio traukinio greičio rekordas buvo 60 mylių per valandą. Praėjus šimtui metų, keleivinis lėktuvas galėjo išvystyti iki 600 mylių per valandą greitį – tik 2% vystymosi tempas per metus.

Šiais laikais pažanga daug spartesnė. Paimkime kompiuterio atminties duomenų įrašymo tankį. Tarp 1960 ir 2003 metų šio tankio augimo koeficientas buvo 5 milijonai arba 60% augimas per metus. Tuo pačiu metu puslaidininkių technologijos vystymosi rodiklis daugiau nei 50 metų buvo 40% per metus. Panaši sparta būdinga ir kuriant protingas mašinas: robotus, automobilius ir dronus, kurie visai netrukus dominuos globalioje ekonomikoje ir stebėtinai greitai sumažins žmogaus darbo vertę.

Dėl šios priežasties netrukus atsiras daugybė žmonių, neturinčių jokios ekonominės vertės. Šio amžiaus laisvos rinkos ekonomikoms bus didžiausias iššūkis sugalvoti, ką daryti su tokiais vystymosi padariniais.

Jeigu kyla abejonių dėl darbuotojus pakeičiančios technologijos pažangos, galima pažvelgti į „Foxconn“ – didžiausią pasaulyje užsakomosios gamybos bendrovę, kurios Kinijos padalinyje dirba daugiau nei 1 milijonas darbuotojų. 2011 metais ši kompanija įrengė 10,000 robotų, vadinamų „foxbotais“. Šiuo metu „Foxconn“ įrengia po 30,000 robotų per metus. Kiekvienas toks robotas kainuoja maždaug po 20,000 JAV dolerių ir yra naudojamas atlikti monotoniškus darbus, tokius kaip purškimas, suvirinimas ir surinkimas. 2013 metų birželio 26 dieną Terry, Gou, „Foxconn“ kompanijos prezidentas, per metinį susirinkimą pasakė: “ Turime daugiau nei 1 milijoną darbuotojų. Ateityje pridėsime 1 milijoną robotų.“ Tai, žinoma, reiškia, kad kompanija vengs samdyti tuos papildomus 1 milijoną žmonių.

Galima tik įsivaizduoti, ką „foxbotas“ greitu metu sugebės atlikti, jeigu ir toliau matysime 40% metinius augimo šuolius (pagal Mūro dėsnį). Per metus pagaminama po 500 robotų „Baxter“, kurių vienas kainuoja 22,000 JAV dolerius. Už kelių metų daug išmanesni „Baxteriai“ bus gaminami po 10,000 per metus ir kainuos galbūt mažiau nei 5,000 JAV dolerių. Su tokia kaina net ir mažiausiai apmokami darbininkai mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse negalėtų varžytis, rašo „Harvard Business Review“.

Kaip rašoma portale scottsantens.com, tai visai kitokio pobūdžio automatizavimas, nes automatizuojamas ne tik raumenų, bet ir smegenų darbas. Technologijų vystymasis jau paveikė darbą, pakanka pažvelgti į seną „Fordo“ gamyklos nuotrauką ir palyginti ją su šių dienų automobilių kompanijos „Tesla“ vaizdu.

Anksčiau:

„Ford“ automobilių gamykla

Dabar:

„Tesla“ automobilių gamykla

Šiuo metu 100 robotų padaro kur kas daugiau darbo nei 100 darbininkų, juolab, kad robotai gali dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir jiems nereikia mokėti atlyginimų. Tuo tarpu daugelis žmonių dėl to praranda darbus, tačiau sistema verčia dirbti tam, kad išgyventume, nors darbą susirasti darosi vis sunkiau.

Tobulėjant technologijoms, greitu laiku šalia 1000 dirbančių robotų turėsime 40 dirbančių žmonių ir 60 nerandančių darbo. Kai šitiek daug darbo bus padaroma ne žmonių rankomis, kodėl vis dar turime dirbti tam, kad pragyventume?, – klausia straipsnio autorius. Jo nuomone, pats tinkamiausias problemos sprendimo būdas būtų įvesti universalias bazines pajamas, kurios kiekvienam užtikrintų minimalų pragyvenimo lygį.

Šiuo metu Davose, Šveicarijoje vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų, Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris teigia, kad visuomenė panikuoja dėl dirbtinio intelekto ir ta panika pagrįsta. „Ateina Dirbtinis intelektas ir jis perims jūsų darbą“, – teigia jis.

Tuo tarpu, portalas TechCrunch rašo, kad, atsiradus rizikos kapitalo investicijoms į robotiką, robotų dominavimas pasiekė naują etapą. „iRobot“ kompanija, daugiausia žinoma kaip automatinių dulkių siurblių gamintoja, įkūrė rizikos kapitalo įmonę ir planuoja kasmet investuoti nuo 100,000 iki 2 milijonų JAV dolerių į naujų technologijų įmones.

Šiuo metu jau parduota 13 milijonų automatinių dulkių siurblių „Roomba“, tai sudaro 18% visų parduodamų dulkių siurblių.

Be abejo, vystantis technologijoms žmogaus darbo jėga buvo nuolat išstumiama. Tačiau tuo pat metu būdavo sparčiai kuriamos naujos žmogaus darbo galimybės. Šiuo metu viskas gali būti kiek kitaip – ypač Daiktų internetui naikinant žmogiškąjį faktorių iš daugelio operacijų ir sprendimų, rašoma minėtame „Harvard Business Review“ straipsnyje. Ateina „Antroji ekonomika“ (terminas, kurį vartojo ekonomistas Brianas Arthuras, apibūdindamas tokią ekonomikos dalį, kur kompiuteriai tvarkys reikalus tik su kitais kompiuteriais). Paprastai kalbant, tai – virtuali ekonomika ir vienas iš jos pagrindinių neigiamų faktorių yra darbininkų pakeitimas protingomis mašinomis. Straipsnio autorių manymu, ši sparčiai auganti Antroji ekonomika, gimdanti naują milijardierių kartą, ateinančiais dešimtmečiais paskatins ekonomikos augimą.

2025 metais Antroji ekonomika gali būti tokia pat didelė kaip 1995 metais buvo „pirmoji“ ekonomika. Ji sudarys apie 7.6 trilijono JAV dolerių. Jeigu Antroji ekonomika pasieks tokį augimo rodiklį, ji likviduos maždaug 100 milijonų darbų. Kad šis skaičius būtų aiškesnis, šiuo metu dirbančių civilių gyventojų darbo jėga sudaro apie 146 milijonus. Nemaža dalis tų likviduotų darbų Antrojoje ekonomikoje bus pakeisti naujais. Tačiau ne visi. Be darbo vien JAV liks apie 40 milijonų piliečių, neturinčių jokios ekonominės vertės.

Sakykime, kad šiandien robotai ir protingos Antrosios ekonomikos mašinos gali dirbti tik vidutinio žmogaus sumanumo – maždaug 100 IQ reikalaujančius darbus. Įsivaizduokite, kad tokių mašinų technologija dabartiniu tempu vystosi toliau ir kad mašinų intelektas pagal šį rodiklį padidėja 1.5 balų per metus. Iki 2025 metų šios mašinos turės IQ didesnį nei 90% JAV gyventojų. Tad intelektui padidėjus 15 balų per dešimt metų, mašinos sugebės įveikti dar 50 milijonų šiuo metu žmonių dirbamų darbų.

Neįmanoma? Beje, tokį 115 IQ ekvivalentą turinčios mašinos jau pasirodė. Tam tikroms procedūroms atlikti jau nebereikia labai išsilavinusių gydytojų. 2013 metais FDA patvirtino „Johnson & Johnson’s“ kompanijos „Sedasys“ aparatą, kuris įleidžia raminančiuosius vaistus pacientams be anesteziologo pagalbos.

Politikai, ekonomistai ir mokslininkai gali nesutikti su šiais konkrečiais skaičiavimais, bet tai darydami, jie nepamatytų pagrindinio dalyko. Mašinų išmanumas jau dabar daro didelę įtaką darbo vertei ir didžiausiems gyventojų segmentams, o žmogaus vertė dabar nustatoma pagal mašinų sumanumo ekvivalentą.

Paprasčiausias atsakymas galėtų būti – reikia geresnio švietimo, tačiau žmogui ką nors išmokti užtrunka ilgus metus, be to, švietimo sistemos pagerinimo nuolat būtų per mažai ir jis nuolat ateitų per vėlai, tuo tarpu, kai technologijos tuos pačius dalykus gali įsisavinti per kelias sekundes. Lygiai taip pat dirbtinis minimalios algos padidinimas tik dar labiau pagreitintų darbuotojų pakeitimą išmaniomis mašinomis.
Pasak „Harvard Business Review“, reikia naujo, individualizuoto, kultūrinio požiūrio į darbo supratimą ir gyvenimo tikslą. Kitaip žmonės, kaip visada, suras išeitį, tačiau toji išeitis gali būti ne tokia, dėl kurios pradėjome šią technologinę revoliuciją.