Kad ir kokios erzinančios ir keliančios niežulį jos būtų, apie blusas turime pripažinti vieną dalyką: jos tikrai žino, kaip šokinėti. Dabar jos įkvėpė šokinėjantį robotą – tikras šuolis į priekį mėginant išmokyti mažus mechanizmus kuo greičiau judėti dideliais atstumais.

Blusai šokinėti padeda raumuo, kuris, prijungtas prie jos šlaunikaulio, pirmiausia suslegia elastingą baltymą, vadinamą resilinu, skląsčiu užfiksuodamas jį suspaustoje padėtyje. Tada mažesnis paleidžiamasis raumuo atleidžia skląstį, nusviesdamas blusą oru iki, o kartais net ir 100 kartų toliau, nei jos kūnelio ilgis.

Norėdami savo roboto žingsnį paversti šuoliu, Minkyun Noh kartu su kolegomis Seulo nacionaliniame universitete, Pietų Korėjoje, pasitelkė lydinį „atsimenantį” savo pradinę formą, vadinamą nitinoliu. Tokie lydiniai turi kristalinę struktūrą, kuri, pakaitinus arba per juos perleidus elektros srovę, leidžia jiems keistis iš vienos formos į kitą.

Komanda iš nitinolio pagamino tris spyruokles, kurios susilanksto ir užsifiksuoja panašiai, kaip ir blusos kojelės. Pritvirtinę savo prototipą prie maitinimo šaltinio, jie sugebėjo priversti mechanizmą nušokti iki 60 centimetrų – 30 kartų ilgesnį atstumą, nei pačio roboto ilgis.

Kitas žingsnis – išsiaiškinti, kaip pritaikyti savo prototipui nešiojamą maitinimo šaltinį ir išlaikyti skriejantį robotą tiesioje pozicijoje tiek šuolio metu, tiek leidžiantis. „Dėl mažo roboto svorio pritvirtinti maitinimo šaltinį ir elektroniką ant pačio roboto yra iššūkis.“ – sako Noh.

„Lėto užtaisymo ir greito paleidimo idėja yra labai įdomi ir jos išmėginimas su naujomis medžiagomis čia – tikrai uždegantis procesas.“ – sako Krisas Melvišas (Chris Melhuish), Bristolio robotikos laboratorijos direktorius JK. „Galbūt ateityje robotizuoti įrankiai, kaip kad maži grąžtai ar adatos taip pat galėtų veikti pagal šį principą.“

Parengta pagal Flea-like robot takes giant leap in bot locomotion