Automatizacijos poveikis: daugelis darbų išnyks

contempo.lt 12 vasario, 2015 Dirbtinis intelektas Robotai ir žmonės

Vaizdo klipe, kuris vadinasi „Humans Need Not Apply“ („Žmonėms nesikreipti“) įtikinamai dėstoma, kaip visai netrukus pusė dabartinės darbo jėgos taps nereikalinga. Daugelyje sričių jau netolimoje ateityje darbas bus tiesiog automatizuotas. Vien dėl savavaldžių automobilių pasaulyje išnyks apie 70 milijonų darbų.

Šio video autorius CGP Grey’us, remdamasis statistika ir dabartinėmis technologijų vystymosi tendencijomis, teigia, kad kompiuterio programos, automatizacija ir robotai po truputį naikina žmonių darbus.

Pabrėždamas šių procesų neišvengiamumą, jis lygina arklį ir vežimą devynioliktojo amžiaus pradžioje su šiuolaikiniais automobiliais. Arklys yra puikus pavyzdys, kaip dirbantys žmonės greitai gali būti ir bus paversti nebereikalingais, teikiant pirmenybę darbo automatizavimui. Kaip mechaniniai raumenys išstūmė arklius iš ekonomikos, taip mechaniniai protai pasielgs su žmonėmis. Ne iš karto, ne visur tačiau dideliu mastu ir gana greitai.

Arkliai nebedirba ne dėlto, kad aptingo, jie tiesiog nebeįdarbinami. Mažai beliko darbų, kuriuos gali padaryti arklys, įvertinus jo išlaikymo kainą. Daugelis protingų, gabių žmonių pateks į arklio padėtį: ne dėl savo kaltės liks neįdarbinami.

Pavyzdžiui, robotas „Baxter“ mokosi dirbti žiūrėdamas kaip atliekamas darbas ir kainuoja mažiau nei metinis vidutinis darbininko atlyginimas. Nors „Baxter“ šiuo metu tam tikra prasme primena praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio kompiuterius, jis sparčiai tobulėja, o jo kaina mažėja.

Grey’jus dekonstruoja nuomonę, kad žmonės, nors ir praradę darbus dėl automatizacijos, vėl greitai susiras naujus.

Darbai, kuriuos robotai paliks žmonėms bus tie, kurie reikalauja žinių ir mąstymo, teigia interneto sociologas Howardas Rheingoldas naujausioje Pew Research ataskaitoje.

Tačiau Grey’jaus tai neįtikina.

Pasak jo, mašinų perversmas neapsiribos fiziniu darbu, bet prasiskverbs į tokias sritis, kaip teisė, medicinos konsultacijos ir net kūryba (muzika, tapyba ir rašymas). Klaidingai suvokiama, kad taip kaip mechaniniai raumenys leido pereiti į mąstymo reikalaujančius darbus, taip mechaniniai protai leis mums pereiti į kūrybinį darbą. Net, jeigu manytume, kad žmogaus protas yra stebuklingai kūrybingas, daugelis darbų nereikalauja meninio kūrybingumo. Rašytojų, poetų, režisierių, aktorių, pragyvennačių iš kūrybos skaičius darbo rinkoje yra nepaprastai mažas.

Grey’jus pabrėžia, kad jo filmas nėra skirtas parodyti, kad automatizacija yra blogis, bet tai, kad ji – neišvengiama. Tai įrankis, kurio pagalba galima padaryti daug su nedidelėmis pastangomis. Todėl, jo nuomone, turime pradėti galvoti, ką daryti su daugeliu žmonių, kurie nebeįdarbinami ir ne dėl savo kaltės.