Ar verta bijoti autonominių automobilių?

Mokslinės fantastikos filmuose dirbtinis intelektas dažnai tampa savarankišku ir ima kenkti žmonėms. Tačiau ar to verta baimintis realybėje?

Technologijos palengvina mūsų gyvenimus, jau beveik gyvename skaitmeniniame pasaulyje ir, panašu, kad greitai niekas nesikeis. Prieš kelias savaites Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) „Google“ autonominiams automobiliams buvo uždegta žalia šviesa: jas operuojanti dirbtinio intelekto sistema oficialiai pripažinta „vairuotoju“, iki tol taip galėjo vadintis tik žmogus, praneša BBC.

Nors iki komercinės prekybos tokiais automobiliais dar gana toli, toks pokytis – milžiniškas žingsnis į priekį, kuriuo džiaugiasi ne visi.

Pasaulyje netyla diskusijos dėl dirbtinio intelekto sistemų saugumo. Tiesa, pavojai dažniau pabrėžiami ne tie, kurie kyla iš pačios sistemos (kaip mokslinės fantastikos filmuose). Baiminamasi, kad sistemas gali „nulaužti“ programišiai. Pasak dirbtinio intelekto priešininkų, kuo daugiau tokių sistemų įsileisime į gyvenimus, tuo būsime lengvesnės aukos kibernetiniams išpuoliams, teroro aktams ir pan.

„Google“ nėra vienintelė kompanija, tobulinanti autonominius automobilius. Tai daro ir kompanijos „Ford“, „Lexus“ ir garsus verslininkas Elonas Muskas. Visi jie tikina, kad šie automobiliai vairavimą padarys daug saugesniu, o įrengta programinė įranga bus patikima ir tokia, kurią „nulaužti“ beveik neįmanoma.

Bent jau kol kas autonominiai automobiliai bus įperkami ne visiems. Pirmieji turėtų kainuoti kaip naujas „Ferrari“.