Įvykus kokiai nors katastrofai dažnai pasitaiko atvejų, kai gelbėtojai negali išgelbėti gyvų žmonių atsidūrusių po nuolaužomis ar griuvėsiais. Tada į pagalbą pasitelkiami robotai-gelbėtojai. Tokio pobūdžio robotai, turi būti lankstūs ir mobilūs, kad galėtų įveikti visas kliūtis ir lengvai judėtų siaurose patalpose. Žinoma, yra daugybė robotų, kurie turi šias savybes, tačiau daugelis jų darbui sunaudoja gana daug energijos. Todėl norėdami išspręsti šią problemą, mokslininkai pasirinko gyvates.

Džordžijos technologijos universiteto darbuotojai įsitikinę, kad sukūrus robotą panašų į gyvatę, galima bus efektyviai sumažinti energijos sąnaudas. Atlantos zoologijos sode tyrėjai stebėjo 20 skirtingų roplių. Rezultatas – robotizuota gyvatė Scalybot 2.

Roboto kūrėjas, inžinierius Hamid’as Marvi’s nusprendė, kad Scalybot 2 turi judėti tiesiu principu, kaip tai daro gyvatės. Robotizuota gyvatė judėdama įvairiu landšaftu adaptuojasi prie paviršiaus tipo, išvengdama arba atvirkščiai, generuodama trintį. Robotas Scalybot 2 susideda iš dviejų dalių, veikia keturių variklių dėka ir yra valdomas valdymo pultu.

Kol Atlantoje mokslininkai kuria ergonominį robotą-gelbėtoją, biorobototechnikos universiteto Carnegie-Mellon laboratorijos darbuotojai jau sukūrė paieškos-gelbėjimo sistemą, kurią valdo…šuo.

Visiems gerai žinoma, kad šunys yra geriausi sekliai ir gelbėtojai. Bėgdami keturiomis kojomis, jie lengvai įveikia žmogui neįveikiamas kliūtis ir suranda aukas atsidūrusias po griuvėsiais. Kanados Ryerson’o universiteto komanda ir Carnegie-Mellon laboratorijos mokslininkai išmokino šunį pėdsekį ant savęs pernešti robotizuotą sistemą (robotą-gyvatę) gelbėjimo operacijų metu.

Suradęs auką po griuvėsiais, šuo pradeda loti ir paleidžia robotą, kuris pats atsiskiria nuo šuns nugaros, ir įlenda ten, kur turi būti žmogus. Į robotą integruotos kameros dėka operatorius mato viską kas vyksta aplinkui. Toks gelbėjimo būdas gali padėti daugeliui tarnybų surasti aukas po katastrofų arba gamtos stichijų padarytos žalos.

Pasak mokslininkų, būtent šuo nusprendžia kada jam suloti ir kada aktyvuoti robotizuotą sistemą. Šunys, kurie specialiai yra apmokinti nelaimės metu elgtis savarankiškai, nepalyginamai geriau ir greičiau orientuojasi tokiose situacijose nei žmogus.

Eksperimente, kurį galėsite pamatyti video medžiagoje, šuo pravarde Freitag (vokiškai – penktadienis) iš pradžių ieško žmogaus, kuris yra pasislėpęs statinėje, pajautęs, kad žmogus yta netoliese, savo lojimu aktyvuoja robotizuotą sistemą, kuri atsiskiria ir šliaužia ieškoti žmogaus.