Autonomiškas, saulės energija varomas Zoë yra pirmasis robotas, aptikęs ekstremaliomis sąlygomis gyvenančius mikroorganizmus Čilės Atakamos dykumoje, 2005 metais surengtos ekspedicijos metu. Šiemet, kaip ir anksčiau, Zoë testuos naujausias technologijas, kurios ateityje bus svarbios tiriant Marsą. Roboto ekspedicija į „raudonąją planetą“ planuojama 2020 metais, o misijos Čilėje metu bus sprendžiama, kokia įranga naudingiausia apginkluoti Zoë prieš didžiąją kelionę. Šį projektą finansuoja NASA, jo įgyvendinimui skyrusi 3 milijonus dolerių.
Atgal į sausiausią pasaulio dykumą robotą Zoë siunčia Carnegie Mellon universitetas ir SETI institutas, vykdantis gyvybės paieškas už Žemės ribų. Carnegie Mellon’s robotikos instituto tyrėjo, profesoriaus David Wettergreen teigimu, jeigu Marse ir egzistuoja gyvybė, didžiausia tikimybę ją rasti yra po žeme, todėl svarbu pritaikyti robotą tirti šią erdvę. Dėl to komanda patobulino įrenginį, įtaisė metro ilgio grąžtą gyvų organizmų paieškoms viršutiniame žemės sluoksnyje. Zoë galės paimti dirvos mėginius, kurie bus analizuojami specialiais prietaisais įmontuotais robote. Vienas jų – spektrometras (Mars Microbeam Raman Spectrometer), galintis ištirti mineralinę žemės sudėtį, nustatyti jos cheminius elementus. Atakamos dykumoje rengiami tyrimai leis įvertinti, kurie aplinkos faktoriai yra svarbūs gyvybės egzistavimui itin nepalankiomis sąlygomis, teigia mokslinio darbo vadovė geologė Nathalie Cabrol.
Zoë yra keturratis, beveik dviejų metrų ilgio ir pločio, 180 kilogramų sveriantis robotas. Saulės kolektoriai, generuojantys visoms jo funkcijoms atlikti reikalingą energiją, yra pritvirtinti ant roboto kūno viršaus ir užima maždaug tris kvadratinius metrus ploto. Visą energiją prietaisas gauna iš saulės, todėl didžioji darbų dalis atliekama dieną. Robotas neturi nei kompaso, nei GPS sistemos, nes ateityje tiriant Marsą jos būtų bevertės. Kliūčių išvengti prietaisui padeda erdvinis „matymas“.
Pernai, pirmaisiais projekto metais, mokslininkų komanda keliavo į dykumą be Zoë. Tyrimams jie naudojo rankiniu būdu valdomus prietaisus, kurie išmatuoja vandenilio kiekį (juo remiantis nustatomas drėgmės lygis), taip pat keletą spektrometrų, nustatančių mineralų kiekį žemės mėginiuose ir cheminę dirvos sudėtį. Ekspedicija patvirtino, kad Atakamos dykumoje gyvena atsparūs mikroorganizmai, tačiau jų yra nedaug. Šio tyrimo rezultatai bus lyginami su roboto gautais rezultatais ir leis įvertinti Zoë galimybes savarankiškai atlikti tokio tipo darbą.
Roboto Zoë mokslinė ekspedicija prasidėjo šių metų birželio 17 dieną, jis įveiks 30 – 50 kilometrų itin sausoje dykumos teritorijoje. Kasdien bus atliktas vienas arba du gręžimo darbai, kurių rezultatus mokslininkai ketina skelbti projekto internetiniame puslapyje (http://www.frc.ri.cmu.edu/projects/atacama/). Šios ekspedicijos tikslas – surinkti kuo daugiau mokslinių duomenų apie tiriamąją teritoriją. Kelias dienas robotas veiks visiškai autonomiškai, vykdydamas mokslininkų užduotis kur keliauti ir kiek bei kokios informacijos surinkti nurodytose vietose. Naktį Zoë sustos, o dieną, kai patekės saulė, automatiškai tęs darbus.