Jei užsigeidėte papildomos poros rankų, kodėl nepasisėmus idėjų iš Daktaro Aštuonkojo? Pora protingų rankų turėtų palengvinti beveik bet kokį darbą.

Pusiau autonominės, nuo klubų besitęsiančios rankos pritvirtinamos prie į kuprinę panašių, valdymo mechanizmą prilaikančių pakinktų. Prototipas – Federiko Parieti (Federico Parietti) ir Hario Asados (Harry Asada) iš Masačiusetso technologijų instituto rankų darbas. Kūrėjai mano, kad vienas pirminių jo panaudojimo sričių galėtų būti pagalba fabriko darbuotojams arba atliekantiems itin sudėtingas „pasidaryk pats” tipo užduotis.

„Tai pirmas kartais, kai matau roboto rankas pritaikytas papildyti žmogaus sugebėjimams. Tai labai drąsu ir pranoksta bet kokius mano anksčiau matytus bandymus žmogui pritvirtinti dvi papildomas rankas.“ – sako Deivas Baretas (Dave Barrett), Olino koledžo robotikos ir mechanikos inžinierius, Nydhamo mieste, Masačiusetse.

Tai kaip gi valdomos tos rankos? Parieti ir Asada sukūrė galūnes taip, kad jos išmoktų ir, jei pasiseks, numatytų, ko jų savininkas nori. Pagal idėją, galūnes valdantys algoritmai pirmiausia būtų išmokyti atlikti specifines užduotis.

Tam, kad pademonstruoti prototipo sugebėjimus, kamera stebėjo porą darbininkų, padedančių vienas kitam gręžti nepritvirtintą metalo plokštę. Kamera matavo atstumą tarp įrankių ir darbo paviršiaus, o ant darbininkų pritvirtinti jutikliai fiksavo duomenis apie jų judesius. Taip rankos išmoko kur paimti ir kiek jėgos naudoti, kad galėtų padėti darbininkui, kuris dirba vienas, tiek laikyti grąžtą, tiek tvirtai prilaikyti plokštę.

Jei manote, kad mintis apie laisvai klajojančias roboto rankas, laikančias elektrinius įrankius skamba grėsmingai, esate ne vienintelis. „Jei roboto ranka gali atlikti darbus, vadinasi ji gali ir sunkiai sužeisti.“ – sako Baretas. „Dažniausiai žmonės laikosi atokiau nuo robotinių rankų, nes jos yra pavojingos. Pati mintis pritvirtinti roboto rankas prie žmogaus yra bauginanti.“ – sako jis.

Atkreipdami dėmesį į baimes dėl saugumo, Parieti ir Asada pamėgino sukonstruoti rankas iš minkštesnių medžiagų. Lanksčių robotinių rankų sudėtinių dalių, vadinamų elastiniais aktuatoriais (sukurtais dešimtajame dešimtmetyje Gilo Prato (Gill Pratt) ir Mato Viljamsono (Williamson) MTI) dėka būtų padaryta mažiau žalos, jei rankos iš tiesų taptų nevaldomomis.

Denisas Hongas (Dennis Hong) iš Virdžinijos politechnikos instituto Bleksburgo mieste sako, kad robotikos specialistai praleido bent 30 metų mėgindami sukurti kuo tvirtesnius robotus, tačiau dabar supranta, kad norint, jog robotai saugiai veiktų šalia žmonių, jiems reikia sugebėjimo prisitaikyti ir lankstumo. Jis sako, kad jam niekada anksčiau neteko susidurti su robotinėmis rankomis, sukurtomis užsidėti ant kūno.

Praėjusią savaitę galūnės buvo pristatytos Dinaminių sistemų ir valdymo konferencijoje Floridoje. Pirmoji Boeing kompanijos finansuojamų mechanizmų paskirtis galėtų būti pagalba darbininkams statant orlaivius. Tolimesni tikslai, pasakoja mokslininkai, yra padaryti taip, kad galūnių ir jų nešiotojų darbas būtų vientisas, toks, kad „žmogui atrodytų, kad tai yra jo paties kūno dalis.“

Parengta pagal Need a hand? Wearable robot arms give you two