Didžiausiu pasaulyje tituluojamas japoniškas vorinis krabas turi naują varžovą – milžinišką, minėtą vėžiagyvį primenantį robotą. Mokslininkai iš Pietų Korėjos vandenyno tyrimų ir technologijos instituto naująjį prietaisą kūrė pastaruosius dvejus metus. Milžiniško krabo dydis prilygsta Smart automobiliui. Jau šią vasarą jis padės mokslininkams tirti jūroje nuskendusių laivų nuolaužas, potvynio metu srovės nešamas net 1,5 m/s greičiu.

Vienas didžiausių tradicinių, sraigtu varomų ir nuotoliniu būdu valdomų ar autonomiškų povandeninių prietaisų trūkumų – jie nepatikimi esant stipriai vandens srovei. Kita problema – savo sraigtais jie sudrumsčia vandenį, taip pablogindami operatoriaus matomumą. Siekiant išvengti šių trūkumų, mokslininkų komanda, vadovaujama Bong-huan Jun, suprojektavo šešiakojį robotą, kuris savo išvaizda primena krabą. Prietaiso galūnes sudaro net 20 sąnarių. Kaip ir biologinių pusbrolių, robotų priekinės kojos yra judresnės ir gali atlikti rankų funkcijas. Mechaninis krabas gali sugriebti po vandeniu esančius objektus, radinius patalpinti į specialų skyrių, esantį prietaiso priekyje ir pristatyti juos į sausumą. Net ir seklių jūrų dugne yra gana tamsu, todėl krabe įtaisyta 10 optinių vaizdo kamerų ir ilgo nuotolio sonaras (t. y. prietaisas, naudojamas po vandeniu esantiems kūnams aptikti).

Roboto kiautas yra aptakios formos, dėl to, veikiant stipriai vandens srovei, lengviau stabilizuoti jo padėtį vandenyje. Išsilaikyti jūroje prietaisui padeda ir tam tikra kojų padėtis – kaip ir tikri krabai jie iškiša savo priekines galūnes siekdami sušvelninti vandens srovės pasipriešinimą. Mokslininkų komanda bandymus pradėjo su daug mažesniu roboto prototipu – mažuoju krabu. Prieš sukurdami galutinę – didžiąją versiją, jie atliko prietaiso judėjimo testus ant įprasto bėgimo takelio bei nelygaus paviršiaus.

Netrukus didysis krabas ir jo kontrolės stotis specialiu konteineriu bus transportuojami į būsimą darbo vietą. Prietaisas kranu bus nuleistas į 200 metrų gylį ir jūros dugne pradės pirmuosius bandymus. Robotas padės ištirti istorinių, dar nepaliestų laivų nuolaužas bei kitus, į jūros dugną nugrimzdusius objektus. Po vandeniu mechaninis krabas gali išbūti ilgiau nei 24 valandas, nes veikimui reikiama energija yra tiekiama per išorinį kabelį. Ateityje mokslininkai planuoja pakeisti energijos aprūpinimo būdą – panaikinti kabelį, kuris trukdo robotui laisvai plaukioti. Kūrėjai tyrinėja varlių, vėžlių, vandens vabzdžių plaukiojimo techniką: šie gyvūnai į priekį iriasi naudodamiesi užpakalinėmis kojomis. Ateityje mokslininkai ketina išmokyti robotą atkartoti šiuos judesius, tuo tarpu dabartinė prietaiso versija jūros dugną tirs juo ropodama.