Robotizuoti gyvūnai kuriami naudojant bioniką. Tai reiškia, kad norint pagaminti tobulas mašinas, kurios imituotų tikrų gyvūnų veiksmus, reikia suderinti gamtos galimybes ir žmogaus intelektą.

Anksčiau bionika buvo naudojama kitose srityse, tokiose kaip architektūra ir audinių pramonė. Vėliau ji pradėta taikyti ir robototechnikos srityje. Laboratorijose, kuriose kuriamos tokios mašinos, dirba ne tik inžinieriai, bet ir biologai.

Šis straipsnis supažindins robototechnikos gerbėjus su naujomis mechaninėmis mašinomis ir nuves juos į paslaptingą įdomiausių ir keisčiausių „robotizuotų gyvūnų” pasaulį.

1. Žuvis-robotas – Amazonijos žuvis-peilis

Bato universiteto konstruktorių komandos tikslas buvo sukurti robotizuotą žuvį, kuri tyrinėtų pasaulinio vandenyno gelmes. Mokslininkai ją pavadino Gymnobot.

Žuvies pavidalo povandeninis laivas pasižymi viena unikalia savybe. Jis juda ne sraigto, o plaukmens, kuris eina per visą žuvies-roboto korpuso ilgį, dėka. Plaukmuo leidžia robotui judėti ne tik sekliuose, bet ir giliuose vandenyse. Su Gymnobot galima tyrinėti ir fotografuoti jūros gelmių gyventojus.

2. Flame – žygiuojantis robotas

Anksčiau žygiuojančių robotų varikliai būdavo tiesiogiai prijungti prie visų sąnarių. Tačiau kompanija TU Delft sugalvojo kitokią roboto konstrukciją. Kurdami robotą Flame, inžinieriai spyruokles įtaisė tarp jo variklio ir kelių bei klubų ir kulkšnių sąnarių. Tokiu būdu roboto judesiai atrodo sklandesni ir panašesni į žmogaus.

3. Protingi paukščiai-robotai SmartBird

Šiuos robotus-paukščius sukūrė kompanija Festo. Jie moka savarankiškai skraidyti ir nutūpti. SmartBird valdomi radijo bangomis. Torsioninės pavaros dėka mojuodamas sparnais aukštyn ir žemyn robotas atrodo tarsi gracingas gyvas paukštis. Robotas pagamintas iš anglies pluošto ir putplasčio. Jis sveria 485 gramus, o jo skrydžiui reikia 23 vatų energijos.

4. Milžiniškas robotas-voras

Šios būtybės atrodo taip, tarsi būtų nužengusios iš mokslinių-fantastinių Holivudo filmų ekrano. Gigantiškus „mechanizuotus vorus” sukūrė prancūzų meno-konstruktorių „La Machine” grupė. Milžiniški vorai buvo pristatyti EXPO Y150 parodoje, kuri vyko Japonijos mieste Jokahamoje. Voro ūgis – 12 metrų, svoris – 37 tonos.

5. Bėgantis robotas-šuo

Robotą, panašų į šunį, sukūrė Ciuricho universiteto laboratorijos AILab darbuotojai. Jis pagamintas iš aliuminio. Roboto Džefo išmatavimai 750 х 600 х 300 mm. Robotizuotas šuo turi 28 pasyvias jungtis, kurios suteikia jam plastiškus gyvūno judesius.

6. Robotas-gekonas

Šią šešiakoją būtybę vardu RiSE sukūrė Boston Dynamics specialistai. Roboto kojos, veikiančios pagal microclaws funkciją leidžia jam lipti vertikaliais tekstūros paviršiais, o uodega jam suteikia balansą. Todėl jis mažai kuo skiriasi nuo tikrojo gekono. Skirtingi davikliai ir elektrovarikliai, esantys roboto galūnėse yra valdomi borto kompiuteriu.

7. Robotas-gyvatė

Robotai Modsnakes imituoja pabaisas iš džiunglių. Jų paskirtis – landžioti siauromis patalpomis, pavyzdžiui, vamzdžiais, taip pat plaukioti ir šliaužti medžiais. Šias mechanines gyvates galima panaudoti: sunkiai prieinamų vietų tyrimams, sprogstamųjų prietaisų likvidavimui ir nelaimės vietose ieškoti nukentėjusių. Robotų judesiai kuo puikiausiai atkartoja gyvatės judesius. Robotai-gyvatės pagaminti iš atskirų segmentų-modulių, kuriuos esant reikalui galima lengvai surinkti ir išardyti.

8. „Didelis šuo” (BigDog)

Agentūra DARPA kartu su kitomis kompanijomis sukūrė robotą BigDog, kuris skirtas kariniams tikslams. Robotas naudojamas kaip armijos dalinių perkėlimo platforma. BigDog yra didžiulio šuns arba nedidelio mulo dydžio – ilgis maždaug vienas metras, aukštis – 75 cm, o svoris – 100 kg. Jis gali pervežti daugiau nei 150 kg amunicijos. Robotas turi daugybę skirtingų daviklių. Kaip ir robotas-gekonas, taip ir BigDog valdomas borto kompiuteriu.

Atliekant testinius bandymus robotas išvystė greitį iki 6,5 km/val., lipo šlaitu iki 35 laipsnių, įveikė akmenuotus plotus, visa tai darė įvairiomis oro sąlygomis. Taip pat šis robotas pasiekė pasaulinį rekordą tarp žygiuojančių robotizuotų transporto priemonių – be sustojimų ir degalų pasipildymo pirmasis įveikė 20,5 km atstumo distanciją.

9. Robotas-voras

Tai robotai-vorai, kurių nedidelis dydis yra naudingesnis nei gigantiškų vorų. Jie gali surinkti įvairią informaciją, pavyzdžiui, atlikti oro užterštumo bandymus, įrašyti garso ir vaizdo medžiagą žmogui sunkiai prieinamose vietose. Robotai-botai gali judėti pavieniui arba koordinuotai visa grupe. Robotizuoti vorai valdomi ne tik nuotoliniu būdu. Kliūčių įveikimo daviklių dėka jie gali judėti savarankiškai.

10. Robotas-musė

Harvardo universiteto „Microrobotics” laboratorijos specialistai sukūrė robotą, kuris imituoja vieną iš pačių mažiausių vabzdžių – musę. Taip pat šioje laboratorijoje vyksta ir roboto-bitės kūrimo darbai. Bitė turėtų atlikti įvairias funkcijas, įskaitant žemės ūkio kultūrų savarankišką apdulkinimą.

11. Robotizuotas vabalas-gaisrininkas

Vokiečių mokslininkų sukurtas robotas-vabalas, panašus į musę, galės ateityje gesinti miškų gaisrus. Jis juda 20-30 km/val. greičiu. O tai reiškia, kad greičiau nei gyvas vabalas. Robotizuotas vabalas-gaisrininkas sugeba ištverti ekstremalias temperatūras.

12. Japoniška rupūžė-robotas

Tokijo universiteto inžinieriai sukūrė „varlės” pavidalo robotą ir pavadino jį gana keistu vardu Maugliu. Robotas-rupūžė gali iššokti iki 50 cm aukščio. Anksčiau visos sukurtos mechaninės varlės galėdavo nuo žemės pašokti vos kelis milimetrus, o robotas-rupūžė iššoka kur kas aukščiau. Tokį aukštį robotas pasiekia „dirbtinių raumenų” dėka, kurie veikia suspausto oro principu.

13. Robotas-pitbulis

LittleDog – dar vienas keturkojis kompanijos Boston Dynamics robotas, kuris panašus į ateivio ir begalvio pitbulio mišrūną. Borto kompiuterio ir daviklių dėka šis mažytis žvėris kuo puikiausiai įveikia sudėtingas vietoves. Kiekviena roboto koja varoma trimis elektrovarikliais. Robotas savarankiškai įvertina ir pasirenka tinkamą atramos tašką.

14. Robotas-terjeras

Šis japonų kompanijos HPI robotas G-Dog yra panašesnis į šunį, tačiau turi mažiau savybių nei LittleDog. Jis tėra tik žaisliukas.

15. Robotas-gyvatė

Japonų kompanijos Hirose Fukushima Lab inžinieriai sukūrė robotą, kuris ratų ir plaukmenų dėka imituoja gyvatės judesius. Kiekvienas roboto segmentas turi savo atskirą procesorių, baterijas, variklius ir juda savarankiškai. Tačiau moduliai būdami roboto dalimi, sąveikauja tarpusavyje, nustato savo vietą grandinėje ir suderina judesius – taip leisdami sklandžiai judėti visai mašinai.

16. Robotas-pingvinas

Kompanija Festo pristatė savo povandeninį kūrinį – robotą AquaPenguin. Šio roboto kūno kontūrai yra hidrodinaminiai. Vandenyje robotas juda sparnų dėka, o sudėtingomis sąlygomis manevruoti padeda jo galvos ir uodegos judesiai. Priešingai nei realūs pingvinai, Festo pingvinas moka plaukti atbulai.

Robotas turi trimatį hidroakustinį kompleksą, kuris leidžia jam atlikti aplinkos echolokaciją ir palaikyti ryšį su kitais AquaPenguins, kad išvengtų netikėtų susidūrimų.

17. Robotas-raja (jūros velnias)

Kompanija Festo sukūrė robotą panašų į jūros rają. Šis elegantiškas vandens žvėris turi hidraulines pavaras, kurios suteikia jam galimybę judėti lygiai tokiais pačiais banguotais judesiais kaip ir tikroji raja.

18. Robotas-omaras

Karnegio-Melouno universiteto laboratorijoje Tekkotsu inžinieriai sukūrė robotą vardu Chiara. Tai tiesiog paprastas žaisliukas turintis šešias kojas, žnyples ir labai panašus į omarą.

19. Šešiakojis robotas-voras

Robotas iC Hexapod turi ne aštuonias, o tiktai šešias kojas. Bet tai nesumenkina jo kaip voro savybių. Robotas turi galūnes, kurių kiekviena juda trijų servo pavarų dėka. Jis taip pat turi fotokamerą su programine įranga, padedančia atpažinti veidus. Nufotografavęs žmones, nuotraukas robotas iC Hexapod perkelia į savo blogą.