Džordžijos Technologijos Instituto tyrėjas Gilas Weinbergas jau praeityje kūrė muzikuojančius robotus. Dabar jis pasitelkė šias technologijas, padėdamas muzikantui tapti pirmuoju būgnininku „kyborgu”.

Kada būgnininkas Džeisonas Barnsas prarado dalį savo dešiniosios rankos, jo muzikinė karjera pakibo ant prarajos. Tačiau dėka profesoriaus Gilo Weinbergo sukurtos robotinės rankos, jis greitu laiku gali tapti būgnininkų pasaulio įžymybe.

Naujoji mechaninė ranka suteikia Barnsui galimybę vienu metu naudotis trimis skirtingomis lazdelėmis. Pirmąją, kaip ir įprastai, būgnininkas laiko savo kairiąja ranka. Kitas dvi lazdeles valdo prie dešiniosios rankos dilbio pritvirtintas robotinis protezas. Viena iš šių dviejų lazdelių valdoma Barnso aukštyn žemyn kilnojamos rankos judesiais, o taip pat ir elektriniais kūno impulsais, kuriuos fiksuoja elektromiografiniai raumenų veiklos jutikliai.

Trečioji lazdelė „analizuoja“ ritmą ir įmontuoto motoro pagalba savarankiškai muša ritmą. Taip grojimas tampa dimensinis, tokio niekas iki šiol dar nėra girdėjęs.

„Lazdelė mąsto pati“, – teigė Winbergas. „ Dėl to būgnininkas tampa kyborgu. Įdomu stebėti jo grojimą ir improvizacijas, žinant jog jo ranka nėra visiškai pavaldi jo valiai.“

Barnsui tai daugiau nei įdomu. „ Lažinuosi, jog daugybė metalo būgnininkų pavydės to, ką dabar galiu išdarinėti,“ – teigė vaikinas. „Greitis yra gerai. Greičiau – visada gerai“ – dalinosi savo mintimis būgnininkas, užsimindamas, jog autonomiška lazdelė muša ritmą kur kas greičiau nei tai galėtų padaryti bet koks žmogus.

Būgnijanti ranka yra Weinbergo ankstesnio darbo tęsinys; tarp jo projektų yra būgnais ir marimba gebantys groti robotai. Abu robotai, dėl juose užprogramuotų algoritmų, gali muzikuoti kartu su žmonėmis. Autonomiškoji trečioji lazdelė naudoja panašią technologiją, leidžiančią „klausytis“ žmogaus grojimo ir prisidėti savo improvizacijomis. Jeigu būgnininkas nenori, jog jam talkintų robotinė lazdelė, jam tereikia pakreipti protezą taip, kad lazdelė nepasiektų būgnų.

Be grojimo, Weinbergas mato šią technologiją ateityje pritaikytą naudojimui atvirame kosmose ar operacinėje, trečioji ranka galėtų pagelbėti astronautams arba chirurgams sudėtingų operacijų metu.