Kurti robotus su gyvais raumenimis galės visi norintys
Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeinėje mokslininkai publikavo mikroskopinių biorobotų, judančių modifikuotomis raumenų ląstelėmis, reaguojančiomis į poveikį šviesa ar kitu elektromagnetiniu lauku, sukūrimo protokolą. Straipsnis publikuotas Nature Protocols žurnale.
2016 metų kovo mėnesį tyrėjų grupė pranešė sukūrusi robotą, kuris juda, naudodamas pelių raumenų ląsteles (mioblastus) su įterptu į genomą baltymą ChR2(H134R) koduojančiu genu. Šis baltymas yra šviesai jautrus jonų kanalas, aktyvuojamas mėlyna šviesa (bangos ilgis 470 nm) ir priverčiantis raumenį susitraukti. Raumenų ląstelės, išaugintos kaip žiedo formos gijos, užtemptos ant hidrogelio (polietlienglikolakrilatas, PEGDA) „skeleto“ kaip lanksti arka, besiremianti į porą stulpelių. Tokių biorobotų bandymuose reikiamo dažnio šviesa paveiktos raumenų ląstelės susitraukdavo, deformuodavo „skeletą“ ir paslinkdavo įrenginį. Mioblastus, kaip ir įprastas raumenų ląsteles, galima treniruoti, vėl ir vėl jas sutraukiant.
Anksčiau, 2014 metais, ta pati mokslininkų grupė sukūrė dar vieną panašų biorobotą. Lankstus robotas irgi judėjo, susitraukiant raumenims, tačiau juos aktyvavo ne šviesa, o išorinis elektromagnetinis laukas. Tačiau šiuo metodu buvo neįmanoma pasirinktinai aktyvuoti reikiamas ląsteles, ir taip tiksliai valdyti biorobotą. Be to, elektra gali sutrikdyti gyvų ląstelių darbą, o jų aplinkoje tokie biorobotai tikriausiai ir bus naudojami. Todėl kurdami naują biorobotą, mokslininkai ir nutarė vietoje elektromagnetinio lauko naudoti šviesos bangas.
Dabar mokslininkai publikavo bendrą biorobotų, judėjimui naudojančių modifikuotas raumenų ląsteles, kurias aktyvuoja išorinis poveikis (šviesa ar elektromagnetinis laukas), kūrimo protokolą. Pasak autorių, protokolas sukurtas visiems mokslininkams, norintiems pakartoti jų rezultatus ar kurti naujus tokio tipo biorobotų modelius.
Protokole nuodugniai aprašomi visi bioroboto kūrimo etapai su visų gamintojų nuorodomis abiejų biorobotų tipų kūrimui naudotų medžiagų charakteristikomis. Jei trumpai, pirmame etape optogenetikos metodais sukuriama raumenų ląstelių, aktyvuojamų tam tikro bangos ilgio šviesa, linija (jei aktyvacija vykdoma elektromagnetiniu lauku, šio etapo nereikia). Po to raumenų ląstelių kultūros auginamos taip, kad būtų gautos miniatiūrinės žiedo formos gijos. Antrame etape kuriamas „skeletas“: 3D spausdintuvu spausdinamas pagrindas iš polietlienglikolakrilato (PEGDA). Ir galiausiai, ant skeleto užmaunamas tamprus raumenų ląstelių žiedas.
Kaip „hibridinių“ biorobotų, apjungiančių biologinius ir elektrinius komponentus, variklius mokslininkai stengiasi panaudoti įvairias gyvas sistemas, nuo žiuželinių bakterijų iki širdies raumens ląstelių. Pavyzdžiui, 2016 metais Case Western Reserve University mokslininkai sukūrė biohibridinį robotą sraigę, kuriame panaudoti Kalifornijos jūrinės sraigės (Aplysia californica) burnos raumenys ir 3D atspausdinti polimeriniai komponentai.
S. Dolotovskaja
nplus1.ru
Facebook komentarai
Susiję straipsniai
- Robotas-amfibija Warthog (Video)
- Medalis už vertybes? Tai vyksta tik „Robotiadoje“!
- Robotai padės tirti vandenynus (Video)
- Sukurta itin jautri dirbtinė oda (Video)
- NASA į TKS siųs naujos kartos robotą (Video)
- Didžiuosiuose šalies miestuose – robotų varžybos. Robotikos entuziastai gręžiasi į gyvūnijos pasaulį
- 8 žaislai, kurie gali padaryti jūsų vaikus protingesniais (Video)
- Dirbtinis piršto galiukas „jaučia“ lytėjimą (Video)
- Ką robotai išmoko per 2016 metus? (Video)
- Nutekintame video įraše – naujas Boston Dynamics robotas, atliekantis triukus ant dviejų ratų (Video)
- Robotas „Salto“ jau gali peršokti sieną (Video)
- BALLU – žygiuojantis robotas-balionėlis iš UCLA (Video)
- Kaip robotika kopijuoja gamtą? (Video)
- Astronautams padės robotai gyvatės (Video)
- Ką bendro turi „Google“, „Netflix“ ir planetų sistemos?
- 450 pabėgėlių mergaičių mokosi robotikos (Video)
- Mechatronika – ateities profesija besidomintiems programavimu, mechanika ir elektronika
- Pagaliau! Paslaptingi kompiuteriai jau šiemet peržengs laboratorijų slenkstį!
- Lietuvių šedevras – ranka, galinti neutralizuoti sprogmenis ir padėti sergantiems Alzheimeriu
- Genda vienas iš svarbiausių „Curiosity“ zondo įrankių
- Iki šiol tai buvo įmanoma tik fantastiniuose filmuose: sukurtas minkštas robotas
- Ką į kosmosą siųsti geriau: robotus ar žmones? (Video)
- Mikrorobotai savo judesiais nesiskiriantys nuo vabzdžių
- Patvirtinta: „Audi“ mėnuleigis kils į kosmosą
- Robotai mokys vaikus programavimo
- Robotika atkeliauja ir į pradines mokyklas
- Rusiški atradimai: tikisi sukūrę „geriausią pasaulyje“ astronautą (Video)
- Nobelio premijos laureatų darbai ateityje padės sukurti molekulinius robotus (Video)
- NASA pademontravo robotą-marsaeigį RASSOR , 5 kartus greitesnį už „Curiosity“ (VIdeo)
- Lietuvoje sukurta robotikos technologijomis grįsta mokymosi metodika
Reklama
Reklama
Mūsų draugai
Naujausi įrašai
Europos Sąjunga ir robotika: kur link mes keliaujame?
Parrot SLAM dunk – paketas, skirtas bepiločių gamintojams (Video)
Mesh Mould – robotas-statybininkas (Video)
Inovacinis robotas-dažytojas PictoBot iš Singapūro (Video)
Plobot – robotas, mokantis vaikus programavimo (Video)
HES Hywings — bepilotis, naudojantis vandenilio kurą (Video)
Emotix Miko — komunikacinis robotas su emocijomis (Video)
MMS Drone – patvarus benzininis bepilotis (Video)
Draugaukime
Naujausi komentarai
Žymos
Visos kategorijos
- Dirbtinis intelektas
- Dronai
- Egzoskeletai
- Karinė robotika
- Namų robotai
- Naujausi
- Pagalbos robotai
- Pramoniniai robotai
- Robotai
- Robotai humanoidai
- Robotai ir menas
- Robotai ir žmonės
- Robotai kine
- Robotai medicinoje
- Robotai mokslui
- Robotai pramogai
- Robotikos ateitis
- Robotiniai automobiliai
- Robotiniai žaislai
Skaitomiausi įrašai
Komentarai (0)