Kates ir šunis pakeis robotai?

Ne paslaptis, kad robotai netolimoje ateityje vienaip ar kitaip pakeis žmogų beveik visose gyvenimo srityse – nuo padėjėjų gamyklose ar biuruose iki tarnų buityje ar net partnerių miegamajame. Partneris lovoje – atrodo tarsi siaubinga ateities vizija? Nė velnio. Po kelių dešimčių metų bus dar kraupiau.

Mokslininkai mano, kad ateityje robotai pakeis ne tik žmogų. „Jie nukonkuruos net ir tai, kas, atrodo, nepakeičiama – mūsų ištikimus ir prieraišius augintinius“, – teigiama Melburno universiteto (Australija) gyvūnų gerovės tyrimo ataskaitoje.

„Tai skamba siurrealistiškai. Juk šiandieniame gyvenime vietoj šunų ar kačių sunku įsivaizduoti virtualius augintinius ar augintinius robotus. Tačiau ateities kartoms tai greičiausiai taps norma“, – socialinio tyrimo išvadose rašė Melburno universiteto mokslininkas dr. Jeanas Loupas Raultas.

Ir tai, anot jo, gali būti jau kitos kartos realija. „Jei 2050 metais pasaulyje gyvens 10 milijardų žmonių, augintiniai robotai pakeis šunis, kates ar kitus gyvūnus kur kas greičiau, nei mes tikimės“, – sakė daktaras.

Kad robotiniai keturkojai artimiausiu metu įsilies į šeimas, teigia ir kiti mokslininkai.

Pasaulyje gerai žinomas astrofizikas Neilas deGrasse’as Tysonas portalui „HuffingtonPost“ teigė: „Automobiliai pakeitė arklius, namų apsaugos sistemos pakeitė sarginius šunis, internete publikuojamos katės tapo mielesnės už nuosavas, gyvas… Tad įstatymai, reikalaujantys susirinkti šuns paliktas krūveles, nebebus reikalingi jūsų naujosios kartos augintiniui. Robotai ateis į mūsų gyvenimą ir tai yra neišvengiama. Ir mes jau atsiliekame tai priimdami“, – tikino N.deGrasse’as Tysonas.

Kaip teigia dr. J. L. Raultas, daugiau negu pusė Vakarų šalių gyventojų namuose laiko augintinį. Didėjanti žmonių populiacija ir neišvengiama urbanizacija pakeis žmonių įpročius ir poreikius. Todėl ėdantis, besituštinantis ir daug priežiūros reikalaujantis gyvas augintinis taps tik nereikalinga ekonomine našta ateities žmogui.

„Užmojai kurti ekologiškus, žalius ir gyvūnams draugiškus miestus vis dar išlieka“, – žurnale „Frontiers In Veterinary Science“ savo nuomonę dėstė J.L.Raultas. Tačiau didėja tikimybė, kad ateityje gyvūnai taps prabangos preke, kurią galės sau leisti tik pasiturintys žmonės, galintys patenkinti gyvūnų poreikius – tiek fiziologinius, tiek socialinius. Taip pat suteikti jiems pakankamai vietos, skirti laiko ir dėmesio.

Bet ar gali robotinis augintinis pakeisti tikrą – gyvą, lojantį, ėdantį, besituštinantį ir namus niokojantį, bet ištikimą, užjaučiantį, paguodžiantį ir padedantį nusiraminti? Juk ne viena studija patvirtino, kad šuo padeda žmogui sumažinti kraujo spaudimą, numalšinti stresą, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir gyvenimo džiaugsmo. Be to, kaip teigiama Arizonos universitete atlikto tyrimo išvadose, šuns mikrobai stiprina žmogaus imuninę sistemą.

Nepaisydami šių išvardytų pranašumų, ar sugebėtume pamilti ne skanėstais šeriamą, o elektra varomą augintinį? Ar pavyks tokį keturkojį prisijaukinti?

Technologijų raida milžiniška. Vos spėjame išmokti ir prisitaikyti prie naujų, atsiranda kitos – dar tobulesnės, dar pažangesnės. Būtent pažangios technologijos ir būtų diegiamos į elektrinius augintinius. 2008 metais vykdytas eksperimentas, kuriame dalyvavo japonų kompanijos „Sony“ inžinierių kūrinys, – 1999 metais sukurtas šuo robotas AIBO.

JAV gyvenantys vienišiai pasiryžo tapti šio eksperimento dalimi. Būtent jie ir pripažino, kad, nors ir elektrinis, jis kuo puikiausiai atstojo tikrą gyvūną ir padėjo įveikti vienatvės naštą. Keturkojams robotams AIBO netgi buvo suorganizuotos laidotuvės, kad tik elektrinis gyvūno pakaitalas būtų kuo panašesnis į tikrą. Tai tik įrodė, kad žmogus net ir su robotu gali užmegzti artimą ryšį.

Įdomu ir tai, kad toks keturkojis kainuoja panašiai kaip ir tikras – 2 tūkst. JAV dolerių ir, tikėtina, (kaip ir visos technologijos) ateityje tik pigs.
„Tie, kurie namuose laiko AIBO, tiki, kad jie yra tikri šeimos nariai“, – sakė Hiroshi Funabashi, „Sony“ šunų robotų remonto padalinio vyriausiasis prižiūrėtojas.

Dr. J. L. Raultas antrina, kad netolimoje ateityje robotiniai šunys galės patenkinti visus žmogaus emocinius poreikius.

„Inžinieriai dirba su šunų robotų projektais taip, kad jie būtų socialiai intelektualūs – mylintys kompanionai, paklusnūs, ištikimi“, – aiškino J. L. Raultas.

Vis dėlto ne visi tiki tokia žmonijos ir jų ištikimiausių draugų ateitimi. Jasonas Silva, televizijos kanalo „National Geographic“ laidos „Brain Games“ kūrėjas, mato visai kitokią viziją: „Nemanau, kad robotai pakeis šunis. Manau, mūsų bioinžinieriai adaptuos šunis pagal žmonių poreikius. Atminkite, kad šunys buvo pirmųjų istorijoje bioinžinerijos projektų dalyviai. Mes juos sukūrėme tokius, kokie jie yra dabar. Ir ateityje mes juos prisitaikysime pagal savo poreikius.“