Kas sieja japonišką meną ir robotų techniką? (Video)

Japoniškas popieriaus lankstymo menas – origami ir robotikos technologijos, rodos, neturi nieko bendro… Visgi, genialūs mokslininkai sugebėjo sujungti du absoliučiai skirtingus dalykus į vieną kūrinį – robotus, kurių judėjimo mechanizmai yra suprojektuoti remiantis origami metodika.

Origami popieriaus lankstymo technologiją pasitelkė Korėjos inžinieriai supratę, jog ši metodika gali būti pritaikyta kuriant sudėtingus robotus, paverčiant nelanksčias dviejų matmenų medžiagas į lanksčias ir transformuotis gebančias trijų dimensijų struktūras. Japonišką meną imituojanti technologija, sukurta Bio robotų laboratorijoje (angl. BioRobotics Laboratory) vadovaujamoje profesoriaus Kyu-Jin Cho, pristatyta Tarptautinėje robotikos ir automatikos konferencijoje (angl. International Conference on Robotics and Automation; ICRA).

Išmanaus roboto–rato prototipas, kurio įkvėpimo šaltiniu tapo magiškas origami kamuolio modelis, yra autentiškas kūrinys ir anot mechanizmą projektavusios mokslininkų grupės, atveria naujas neribotas galimybes robotų kūrimo srityje, formuojant autonominius, lanksčius bei vikrius robotus.

Šis mokslininkų pristatomas ratas–robotas gali deformuotis nuo minimalaus 55 milimetrų diametro iki maksimalaus 120 milimetrų skersmens. Nepaisant to, kad realiame gyvenime tokie skaičiai atrodo ganėtinai maži – mokslo srityje, tai yra didelis pasiekimas.

Vis dėlto keičiant diametrą judėti gebantis robotas–ratas nėra vienintelis inovatyvus kūrinys. ICRA konferencijoje taip pat buvo pristatytas ir kitas „origami roboto“ projektas.

Harvardo mikrorobotų laboratorija (angl. Harvard Microrobotics Laboratory), vadovaujama profesoriaus Robert Wood, ir Nacionalinis Seulo universitetas (angl. Seoul National University) suprojektavo origami ratus, galinčius autonomiškai plėstis bei trauktis. Projekto tikslas – sukurti mechanizmą, kuris gali ne tik perlipti ar palįsti po tam tikrais objektais, bet ir (dėl tiesioginio ryšio tarp rato spindulio ir sąsūkos) sugeba autonomiškai deformuotis, nes turi kintamos transmisijos elementus.

Neretai sunkiems bei sudėtingiems mechanizmams trūksta transmisijos faktoriaus, nes pasiekti idealų balansą tarp autonominės transformacijos ir judėjimo greičio nėra įprasta užduotis, net ir pažengusiame technologijos kūrimo procese. Vis dėlto, manoma, jog nauja – origami pritaikymo mechanikoje – vizija pakeis esamą padėtį. Mokslininkų sukurtas ratas–robotas, dėl savo unikalaus dizaino, ne tik savarankiškai transformuojasi ir gauna judėjimui reikalingos „energijos“, bet taip pat daro tai greitai, nereikalaudamas jokių papildomų pastangų „iš aplinkos“.

Nauja „origami technika“, stebinanti ne tik išmania technologija, bet ir mokslininkų kūrybingumu gali tapti ypač naudinga ateities kūriniams, kurių projektavimui daugiafunkcionalumas bei universalumas bus būtini.