Kurdami robotizuotas mašinas medicinos srityje, inžinieriai naudoja karines ir kosmines technologijas. Taip chirurginėje medicinoje atsirado robotai-asistentai bei robotai-manipuliatoriai. Pirma operacija (neurochirurginė galvos smegenų biopsija) buvo atlikta 1985 metais, kurioje beveik be žmogaus įsikišimo buvo panaudota robotizuota chirurginė sistema Puma 560. Pasak kūrėjų, roboto atlikta operacija sumažino infekcijos riziką, kraujavimą ir reabilitacijos periodą.

Per kitus 7 metus buvo sukurta nemažai robotizuotų sistemų, kurių kiekviena atliko skirtingas
funkcijas. Pavyzdžiui, robotas Prorobot pacientams šalindavo tulžies pūslę ir prostatą, RoboDoc – protezuodavo sąnarius ir t.t.

Rankų miklumas

90-metais chirurgijoje pradėtos naudoti naujos technologijos, kurių dėka buvo sukurtos automatinės rankos. Tai robotizuotos rankos valdomos specialisto, kurios tiksliai atlieka visus chirurginius veiksmus.

Pirmas toks mechaninis įrenginys „Aesop” sukurtas 1993 metais. Jį buvo naudojama laparoskopijoje optinės videokameros valdymui žmogaus organizmo viduje. Vėliau pasirodė robotizuota sistema „Zeus”, kurią gydytojai naudojo endoskopinėje chirurgijoje. Abi robotizuotas sistemas sukūrė amerikiečių kompanija Computer Motion Inc. Šių sistemų dėka chirurgas gali geriau matyti kas dedasi žmogaus kūno viduje, nei atlikdamas įprastą operaciją.

Tačiau robotai Aesop ir Zeus buvo tik pagalba gydytojams, kadangi svarbiausią bei sudėtingiausią darbą vis tik atlikdavo profesionalo rankos. Bet ilgai laukti nereikėjo. Netrukus buvo sukurta universali robotizuota chirurginė sistema valdoma nuotoliniu būdu – robotas-chirurgas „DaVinci”. Nors roboto rankos yra stipresnės ir lankstesnės, tačiau chirurgijoje labai svarbūs smulkiosios motorikos įgūdžiai. Todėl sukurti robotą, kuris tiksliai atkartotų chirurgo veiksmus, inžinieriams buvo gana sudėtingas uždavinys. Tačiau kompanijai Intuitive Surgical tai pavyko įgyvendinti.

„DaVinci” – tai robotizuota chirurginė sistema, naudojama neurologijoje, urologijoje, ginekologijoje, kardiologijojoe, o, taip pat ir daugybėje kitų chirurgijos sričių. DaVinci komplektui priklauso ergonominė chirurgo konsolė (valdymo pultas). Robotas turi keturias interaktyvias robotizuotas rankas, plataus matomumo sistemą ir chirurginius instrumentus. Roboto sistemos leidžia matyti operuojamą vietą 3D formatu ir daug kartų išdidinti bet kokią detalę. Operacijos metu robotas pakeičia ne tik chirurgo rankas, bet ir akis.

Robotai širdyje

Kardiochirurgija yra viena iš sudėtingiausių medicinos sričių. Bet kokia klaidelė pacientui gali kainuoti gyvybę. Todėl kyla klausimas ar tikrai galima patikėti savo širdį mechaninei mašinai? Daugelis turbūt rimtai susimąstytų. Tačiau pasirodo, kad ir šioje srityje robotai susitvarko kuo puikiausiai.

Pavyzdžiui, 2009 metais Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta širdies ritmo korekcija, naudojant nuotolinės kateterinės sistemos manipuliacijas. Pacientas vienui vienas gulėjo operacinėje, o gydytojas buvo kitame kambaryje. Ligoniui į kirkšnį buvo įvestas plonas maždaug 6 mm storio chirurginis vamzdelis-kateteris, kurio gale buvo įtaisyta kamera ir lemputė. Taip gydytojas galėjo nuvalyti skaidulas, kurios sukeldavo skausmus širdies plote ir trikdydavo reguliarų jos ritmą.

Pasak gydytojų, tokios operacijos gerokai sumažina paciento širdies veiklos sutrikimų riziką. Be to, padaryta nedidelė skylutė kirkšnyje užgyja greičiau, nei pjūvis širdies plote įprastos operacijos metu.

Galima būtų daryti išvadą, kad robotizuota chirurgija turi daugiau privalumų nei klasikinė: sumažina procedūros sąnaudas ir palengvina gydytojų darbą. Tačiau kad ir kokie tobuli būtų robotai, jie visada liks robotais. Kažin ar robototechnika pažengs taip toli, kai robotai turės išvystytą lytėjimo jausmą. Juk chirurgas visų pirma turi jausti pacientą, nes prisilietimai padeda nustatyti teisingą tolimesnių veiksmų eigą. Žinoma, daugelis pasakytų, kad ir gydytojas gali neišsimiegoti, turėti problemų šeimoje, galų gale operacijos metu gali sudrebėti jo ranka ir panašiai. Tačiau ir technika gali sugesti.

Todėl tik mes patys turime apsispręsti ar patikėti savo kūną robotui, ar vis tik pasikliauti žmogumi.