Temstant Kalifornijos derlingajame Centriniame slėnyje plytinčiuose vynuogynuose, darbus pradeda robotas. Ryškūs blyksniai nušviečia vynmedžius ir aukštos raiškos nuotraukos netrukus pasirodo augintojų nešiojamųjų kompiuterių ekranuose. Nuskintos vynuogės toliau nebenoksta, todėl norint nepatirti nuostolių yra labai svarbu vaisius surinkti laiku.

Centriniame slėnyje vykdomiems bandymams su automatizuota vaisių skaičiavimo sistema vadovauja Stephen Nuske, Carnegie Mellon universiteto robotikos specialistas. Jis su kolegomis modifikavo mechaninę matymo sistemą, kuri padeda nustatyti ar vynuogės yra pakankamai sunokusios. Apšviesdamas vaisius, prietaisas įvertina jų skaidrumą ir spalvą. Vėliau viso lauko duomenys palyginami ir nusprendžiama, kurias vynuoges jau galima surinkti.

Tam, kad augintojai sužinotų, kurios vynuogyno dalys reikalauja genėjimo, daugiau drėgmės ar pesticidų, svarbu nustatyti derliaus kiekį skirtingose jo vietose. Rankiniu būdu suskaičiuoti vynuoges, auginamas milžiniškuose plotuose, yra pernelyg sunki ir per daug pastangų reikalaujanti užduotis. Dėl šios priežasties vyno gamintojai dažniausiai atrenka vos kelias šakeles ir pagal jas prognozuoja laukiamo derliaus kiekį. Akivaizdu, kad toks vertinimas dideliu tikslumu pasižymėti negali, todėl skaičiavimo automatizavimas pasitelkiant robotus yra puikus problemos sprendimas.

Robotui keliaujant vynuogynu, jame įtaisyta vaizdo kamera padaroma po penkias aukštos raiškos augalų nuotraukas per sekundę. Tuo pačiu metu juos fiksuoja ir lazerinis skaitytuvas. S. Nuske su kolegomis dirba naktimis, kad išvengtų šviesos intensyvumo pokyčių, kurie mažina rezultatų tikslumą. Per kelias valandas surenkama daugiau nei terabaitas informacijos. Vėliau mašinos matymo sistema apytiksliai nustato po lapais besislepiančių vynuogių kiekį. Jos skaičiavimo paklaida yra ne didesnė nei 5% (tuo tarpu žmogus gali apsirikti net 30%). Sudaromi lauko 3D žemėlapiai leidžia nustatyti, kuriose teritorijos vietose lapija vešlesnė ir reikalingas genėjimas.

Nick Dokoozlianm, E.&J. Gallo Wines vyno fabriko viceprezidentas, teigia, jog šio proceso automatizavimas leidžia pasiekti neįtikėtinų rezultatų, nes prietaisai tokius darbus atlieka daug geriau nei žmonės. 3D lapijos skenavimas padeda nustatyti lapais padengtų vaisių kiekį ir apsispręsti dėl genėjimo. Tai svarbu, nes nuo lapijos vešlumo priklauso vynuogių gaunamas tiesioginis saulės spindulių kiekis, o nuo fotosintezės intensyvumo – jų saldumas. Jei vynuogės gauna per daug saulės – jos išdžiovinamos, jei per mažai – kinta vaisių skonis, todėl jos tampa netinkamos vyno gamybai.

Daugelis žemdirbių neabejoja, kad prietaisų, renkančių informaciją apie augalų būklę, naudojimas netrukus taps kasdienybe. Vašingtono universiteto profesorius Qin Zhang teigia, jog tokio tipo sistemų lygis jau dabar yra pakankamai aukštas. Kartu su kolegomis jis dirbo su automatizuotomis vynuogynų ir vaismedžių priežiūros sistemomis, kurios fiksuoja augalų gaunamos šviesos bei drėgmės kiekius, o esant per sausai žemei juos palaisto.

S. Nuske teigia, kad vynuogių skaičiavimo sistema, kurią galima įtaisyti į savaeiges transporto priemones, pirkėjus turėtų pasiekti jau kitąmet. Dar vienas būsimas žemdirbių pagalbininkas – Vision Robotics sukurtas robotas genėtojas „Snippy“. Kalifornijoje esančios įmonės įkūrėjas Tony Koselka tikisi, jog šis prietaisas rinką pasieks iki 2015 metų. „Snippy“ gal ir ne greitesnis nei žmogus, tačiau jį naudoti pigiau.

Parengta pagal: Mechanical eye will help wine-makers improve vintages

Šaltinis:
http://www.newscientist.com/article/mg21829235.700-mechanical-eye-will-help-winemakers-improve-vintages.html#.UgTYL5JM88k