Robotika.lt

Žmogiškasis robotas vis artėja prie savo tikslo. iCub privalo gebėti mokytis iš savo potyrių (Video)

Robotika.lt spalio 14, 2013 Robotai humanoidai
Robotas kuris geba jausti, matyti ir dalinai netgi mąstyti ir mokytis kaip mes. Skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau Tventės Universiteto (TU) tyrėjui Frankui van der Velde‘sui taip neatrodo. Savo darbu jis siekia suteikti robotui gebėjimą mokytis ir pažinti. Tyrimai turėtų privesti prie naujojo iCub roboto atvykimo į Tventės Universitetą. Šis humanoidas tirpdo atskirtį tarp žmogaus ir roboto.
Dešimtmečiai kognityvinės (pažinimo) psichologijos ir smegenų mokslinių tyrimų suteikė mums žinias apie kalbą, atmintį, motorikos įgūdžius ir suvokimą. Dabar šias žinias galime pritaikyti robotams, tačiau Frankas van der Velde‘sas tyrimai žengia netgi toliau. „Kognityvinių gebėjimų taikymas mašinose taip pat turėtų reikšti, kad robotas turi mokytis iš savo potyrių. Paprastas pavyzdys: robotas pirma pripila per daug kavos į puodelį, tada išmoksta, kaip tai daryti teisingai.“

Pirmasis iCub Olandijoje

iCub roboto atvykimas į Tventės Universitetą turėtų reikšti naują žingsnį tyrimuose. Van der Velde‘sas su kitais TU kognityviosios robotikos tyrėjais Stefano Stramigioli, Vanessa Evers, Dirk‘u Heylen‘o ir Richard‘u van Wezel‘u pateikė paraišką robotui humanoidui gauti. Šiuo metu dvidešim Europos laboratorijų turi iCub robotą, kuris buvo sukurtas Italijoje. Olandijos kol kas dar nėra šiame sąraše. Šiuo metu kuriama naujoji versija. Viena iš roboto naujųjų savybių – gebėjimas lytėti. Vasarį bus paskelbta ar naujasis iCub iškeliaus į Tventės Universitetą. Robotas kainuoja ketvirtadalį milijono eurų. NWO (Olandijos Mokslinių Tyrimų Organizacija) padengs 75 procentus šios sumos. Todėl TNO (Olandijos Taikomųjų Mokslinių Tyrimų Organizacija) ir Groningeno, Nijmegeno, Delfo ir Eindhoveno universitetai taip pat galės naudotis robotu.

Robotas vedlys

Anot Van der Velde‘so, atsiveriančioms galimybėms nėra ribų. „Naujasis iCub turi odą ir pirštus, kurie suteikia kur kas geresnį lietimo pojūtį, taip pat jėgos supratimą. Tai padaro bendravimą su žmogumi kur kas natūralesniu. Norima užtikrinti, kad šis robotas ir toliau mokytųsi ir suvoktu kaip funkcionuoja žmonės. Šie tyrimai reiškia, kad robotas gebės mokytis sutelkdamas dėmesį į tam tikrus objektus arba asmenis. Tokiose srityse kaip gydymas ir priežiūra, tokie robotai gali atlikti svarbų vaidmenį. Puikus to pavyzdys būtų tai, kad per ateinančius dešimt metų pamatysite neregius, kuriuos ves robotiniai šunys.“

Nano-neuronų grandinės

Šiuo metu bandoma kurti elektronines grandines, kurios atkartotų neuronų tinklus žmogaus smegenyse. Pirmieji žingsniai šiame tyrime jau buvo žengti Tventėje. iCub robote ši technologija gali būti panaudota, pavyzdžiui, suteikiant jam vizualinį suvokimą. Tam reikia daugybės reliatyviai nesudėtingų operacijų, kurios privalo būti atliktos paraleliai. Dabartinės sistemos atlikdamos šią užduotį eikvoja daug energijos ir laiko. Su nervinių ląstelių tinklo tipo elektroninėmis grandinėmis ši užduotis tampa kur kas lengvesnė.
„Šie tinklai įmanomi tik nano dydžiuose, t.y. dirbant su medžiagomis, kurios sudarytos tik iš keletos atomų. Padedant iCub robotui, gali sužinoti, kaip roboto pojūčiai „įrašomi“ tokiose medžiagose, o taip pat, kaip robotą kontroliuoja nano neuroninės grandinės. Pagrindinė projekto problema – energijos sunaudojimas ir dydis. Moore‘o dėsnio limitas, skelbiantys kad tranzistorių kiekis grandinėse padvigubėja kas du metus, yra pasiektas. Todėl šioje srityje linkstama prie daugybės kitų aplikacijų ir technologijų.“

Originalus straipsnis: http://www.sciencedaily.com/releases/2013/09/130927094546.htm



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *