Robotika.lt

Visuomenė turi būti pasirengusi robotams

Robotika.lt vasario 23, 2015 Robotikos ateitis

Robotų technika, dirbtinis intelektas ir kitos automatizuotos sistemos jau dabar drastiškai keičia darbo rinką. Portalo governmentfishbowl.com apžvalgininkas Alexas Hamiltonas viename savo darbų analizuoja žmonių ir robotų sąveiką visuomenėje. Straipsnio antraštė skelbia, jog visuomenė nėra pasirengusi robotų integracijai, tačiau, anot autoriaus, privalo būti pasiruošusi.

Robotai keičia žiniasklaidos industriją

Pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukia moderni žurnalistikos forma – robotai, atliekantys žurnalistų bei naujienų reporterių pareigas. Ilgus dešimtmečius idėja, panaudoti naująsias technologijas naujienų informacijos apdorojimo bei sklaidos tikslais, buvo robotų technikos kūrėjų siekiamybė, kurios tobulinimas skatino ieškoti vis įmantresnių bei novatoriškesnių sprendimo būdų.

Talentingiems mokslininkams pavyko. Šiandien robotai-reporteriai nėra naujiena. Pavyzdžiui, „Forbes“ bei „LA Times“ jau kurį laiką naudoja, „Narrative Science“ kompanijos sukurtą, duomenis analizuojantį, dirbtinio intelekto algoritmą Quill, tapusį pirmuoju robotu „įsidarbinusiu“ Volstryte. Moderni programinė rašymo sistema skaitmeninius duomenis paverčia į publicistinę istoriją, kurios turinys atsako į esminius „geros naujienos“ klausimus – kas, ką, kada, kur ir kodėl? Svarbu ir tai, jog žurnalistas Quill ne tik atsakingai pateikia duomenis, „sudėdamas“ juos į įdomią istoriją, bet ir tai, jog garantuoja tinkamą teksto pateikimą, gramatikos bei kalbos stilistikos atžvilgiu.

A. Hamiltonas klausia: „Kodėl Quill yra geresnis žurnalistas?“. Publicistas lygina robotų technikos bei žmonių galimybes. Jis pateikia paprastus ir elementarius pavyzdžius, tokius kaip žmonių poreikis ilsėtis bei jų susidomėjimo lygis, dėl kurio pertekliaus ar stygiaus kai kurios istorijos niekada nėra papasakojamos, o kitos – įkyriai veržiasi į kiekvieną portalą. Be to, nereikia pamiršti, jog rašytojų-žmonių paslaugos neretai yra brangios.

„Žmonės reikalauja to įkyraus „minimalaus užmokesčio“ – nors kompanijų tai nesustabdo mokėti mažiau. Žmonės nori sveikatos draudimo (ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes čia jį gauti sudėtinga), finansuojamų stomatologijos paslaugų, pensijos plano, išeiginių susirgus bei motinystės atostogų. Žmonės turi „blogų dienų“. Juos palieka mylimieji, jie netenka savo šuns, namuose vyksta elektros darbai… Gyvenimas gali būti toks sumautas, kokį apdainuoja kantri dainose. O robotai šių visų problemų neturi,“ – straipsnyje rašo autorius. Robotams nereikia jokio poilsio. Jiems nieko nereikia, tik elektros energijos. Robotai gali dirbti už mažesnį nei minimalus atlyginimą. Tai yra mechanizmai, kuriems jų veikla nenusibosta, jie nebūna pikti ar liūdni. Jiems nereikia naudos ir motyvacijos. Robotai gali atlikti tą patį darbą keliasdešimt kartų, priešingai nei žmonės, iš gyvenimo nenorėdami nieko daugiau.

Visuomenė nėra, bet turi būti pasirengusi robotų integracijai

„Robotai atima darbus iš tūkstančių gamyklos darbuotojų. Automatizacijos meistrė „Amazon“ atsisako tūkstančių žmonių darbo vietų sandėliuose. „Lowe“ robotizuoja klientų aptarnavimą. Gamyklos darbuotojai, sandėlių darbininkai, klientų aptarnavimo agentai, net policija ir ryšio operatoriai – visi jie yra praeities reliktai. Horizonte taip pat nusimato gydytojų, advokatų bei aktorių sunaikinimas,“ – įžvalgomis dalinasi Alexas Hamiltonas. Naujųjų technologijų panaudojimo tendencijos priverčia susimastyti apie tai, jog jeigu daugeliui darbų užteks tik vieno asmens, kuris spaus mygtuką, kad patvirtintų ar atšauktų operacijas, kas nutiks visiems kitiems darbuotojams? Kokios darbo vietos liks žmonėms?

Autorius straipsnyje pasakoja istoriją, privertusią jį susimastyti apie naujųjų technologijų įtaką žmonių gyvenimams. A. Hamiltonas primena, kad pagal krikščioniškuosius įsitikinimus, sekmadienis visuomet yra poilsio diena ir teigia suglumęs, kai išgirdo bažnyčioje kalbančius vargingus emigrantus, kurie negali šešių darbo dienų užpildyti apmokamu darbu, nes jo tiesiog nėra. Ne tik menkai apmokami ir mažai įgūdžių reikalaujantys darbai yra išstumiami iš darbo rinkos. Robotai taip pat kėsinasi į gerai apmokamas, išsilavinimo reikalaujančias profesijas.

Kas toliau?

Pasak autoriaus, technologija yra dviašmenis kardas – ji nei gera, nei bloga. Žmonių ketinimai ir naujųjų technologijų pritaikymas yra tai, kas nubrėžia etines žmonių bei robotų sąveikos gaires. Žmonės patys kuria technologiją, todėl jie patys ir nusprendžia, ką su ja daryti. „Nebent atsitiks kažkas drastiško, pavyzdžiui, prasidės Trečias pasaulinis karas, globalinė pandemija ar virusas sunaikins internetą, arba asteroidas atsitrenks į Žemę, bet kitu atveju – technologija nuolat ir vis sparčiau judės į priekį,“ – teigia Hamiltonas pažymėdamas, kad ateityje kiekvienas naujas kūrinys skatins neribotą pažangą, nes taps geresne bei galingesne ankstesnio gaminio versija.


Parengta pagal governmentfishbowl.com



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *