Robotika.lt

Vaikams mokytis padės robotinė žuvis naro-nanin (Video)

Robotika.lt liepos 31, 2013 Robotai mokslui
Naujoji gamtos įkvėpta robotinė žuvis gilins 10-18 metų moksleivių gamtos ir technologijos mokslų žinias. Tai ne pirmas tokio tipo prietaisas, sukurtas Šveicarijos federalinio technologijos instituto (ETH Zurich) inžinierių, ankstesni jų kūriniai – tuną bei vandens vėžlius imituojantys robotai.

Idėją apie inovatyvią mokomąją priemonę pateikė Stefan Bertschi, vadovaujantis moksleivių pažangos programai, kuria siekiama ugdyti jaunuolių talentus ir padėti apsispręsti dėl būsimos studijų krypties. Remiant Šveicarijos inžinierinių mokslų akademijai, prototipai darbui buvo paruošti vos per 4 mėnesius. Projekto vadovas Cedric Siegenthaler teigia, kad pasitelkus naująjį prietaisą, moksleiviai bus mokomi biologijos, matematikos, fizikos ir informatikos. Priklausomai nuo vaikų amžiaus, jie gaus naudojimui visiškai paruoštas roboto versijas arba patys galės suprogramuoti judesių parametrus.

Roboto kūnas pagamintas iš anodinio aliuminio rėmo, apsupto polikarbonatų vamzdžiu. Viduje, organiniame stikle, įtaisytas vienos plokštės kompiuteris Raspberry Pi su integruota Linux operacine sistema, ROS valdiklis, 2 valandų veikimo trukmės Li-Po baterija ir pompa, reikalinga nardymui. Žuvis sveria 7 kilogramus ir yra 50 centimetrų ilgio. Komplekte yra ir žuvies pelekai, tačiau mokiniai skatinami pagaminti juos patys. Skirtingos žuvų rūšys imituojamos keičiant plaukmenų dydį ir formą. Pelekai gali būti pritvirtinti prie bet kurios roboto kūno vietos. Jie sujungiami su dviem standartiniais Hitec Servo varikliais, reikalingais žuvies plaukmenims judinti ir sukioti. Padailinti prietaisus galima naudojantis Lego Technic konstruktoriais.

Vaikams mokytis padės robotinė žuvis naro-nanin 1

Spaudimo jutikliai registruoja žuvies panirimo gylį, specialūs elektroniniai prietaisai fiksuoja žuvies kūno padėtį, šiuos parametrus galima stebėti naudojantis specialia Android programėle. Ateityje inžinieriai ketina įmontuoti ir vaizdo kamerą, kuri leistų tyrinėti vandens gelmes. Robotas yra kontroliuojamas nuotoliniu būdu, Bluetooth ryšiu jis sujungtas su valdymo svirtimi. Kai tik Android programėlė bus visiškai baigta, robotai galės būti valdomi planšetiniais kompiuteriais.

Eksperimentuodami su pelekų dydžiu, forma ir prijungimo vieta, mokiniai stebi, kokią įtaką visa tai daro žuvies judėjimo greičiui bei valdymui. Jie greitai išmoksta, kad esant nesubalansuotam roboto svoriui, žuviai plaukti sunkiau. Mokydamiesi drauge su naro-nanin, vaikai įgaus žinių apie sunkio jėgą, sužinos, kodėl žuvys sugeba plūduriuoti vandens paviršiuje ir kaip plaukiojamoji pūslė padeda jūrų gyvūnams reguliuoti panirimo gylį. Patobulinę robotines žuvis, moksleiviai galės varžytis tarpusavyje ir išsiaiškinti, kieno žuvis greičiausia ar judriausia.

Apie žuvelės išleidimą į plačiuosius vandenius mokslininkai dar negalvoja. Kol neatsiras rėmėjų, jos ir toliau bus naudojamos tik kaip mokomoji priemonė. Atsiradus paklausai, vieno roboto kaina svyruotų nuo 2000 iki 2500 dolerių.



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *