Socialiai bendraujančių robotų kūrėjai, dėmesio! Kai kitą kartą bandysite savo roboto prototipą, į dirbtuves atsiveskite ir savo šunį, stebėkite kaip gyvūnas elgsis su robotu. Galite sužinoti nemažai naujo, padėsiančio jums tolimesniuose kūrimo darbuose. Taip teigia Gabriella Lakatos, Vengrijos Mokslų Akademijos narė iš Eötvös Loránd Universiteto. Ji yra Gyvūnų Pažinimo studijų vadovė. Tyrėjai atrado, kad žmogaus geriausieji draugai geba socialiai reaguoti į robotus, kurie gyvūnams atsako tuo pačiu, net jeigu įrenginys ir nepanašus į žmogų.
Studijų metu buvo tiriama 41 šuns reakcija į robotą. Jie buvo padalinti į dvi grupes, pagal humanoidinio roboto bendravimą: „asocialų“ ir „socialų“. Viena šunų komanda „asocialiojoje grupėje“ stebėjo, kaip bendrauja du žmonės (jų šeimininkas ir kitas eksperimento dalyvis), o po to, kaip „asocialiai“ bendrauja jų šeimininkas ir robotas. Likę šunys šioje grupėje, taip pat dalyvavo tokiuose pačiuose eksperimentuose, tačiau jų eiliškumas buvo sukeistas vietomis.
Tuomet „socialiojoje grupėje“ viena šunų komanda stebėjo, kaip jų šeimininkas bendrauja su žmogumi, o paskui ir robotu. Likę šunys taip pat atliko šiuos eksperimentus, tik vėl atvirkščia seka. Bandymu metu buvo momentų, kai eksperimente dalyvaujantis žmogus arba robotas parodydavo vietą, kurioje buvo paslėptas maistas. Taip daryta ir „asocialioje“, ir „socialioje“ grupėse.
Eksperimentų metu buvo naudojamas individualiai sukonstruotas žmogaus dydžio PeopleBot² robotas, turintis dvi rankas ir keturpirštes rankas. Viena jo rankų geba daryti nesudėtingus gestus ir paimti daiktus. PeopleBot neprimena žmogaus, bet veikiau atrodo kaip sporto salės įranga su pritvirtina ranka.
Robotas buvo užprogramuotas arba bendrauti į žmogaus panašia socialia išraiška ( pavyzdžiui, pašaukti šunį vardu), arba elgtis lyg asociali mašina. Eksperimente dalyvavęs žmogus stengėsi atkartoti roboto galimybes, todėl jam leista naudotis tik viena ranka.
Roboto demonstruojama socialinė išraiška, nebuvo pakankama , kad šuo į ją taip pat reaguotų, kaip į artimų žmonių elgseną. Nepaisant to, tyrėjai nustatė neabejotiną pazityvią socialinę elgseną tarp gyvūnų ir roboto. Pavyzdžiui, šunys kur kas daugiau laiko praleisdavo prie roboto arba žiūrėjo į jo galvą, kuomet šis elgėsi socialiai.
Tiesa, šunims buvo gan sunku rasti maistą, kada jo buvimo vietą rodydavo robotas. Tačiau, nuodugnesnis rezultatų tyrimas atskleidė, kad šunims buvo kur kas lengviau aptikti skanėstą, kuomet robotas elgėsi socialiai. Tyrėjai mano, jog matyta sociali elgsena tarp roboto ir šeimininko taip pat paveikė šuns elgseną, kuomet reikėjo ieškoti ėdalo.
Lakatos ir jos kolegos teigia, jog tokio tipo studijos ne tik atskleidžia gyvūnų mąstymo procesų veikimą, bet taip pat parodo, kaip turėtų būti kuriami socialūs robotai. „Robotikos specialistai, kuriantys bendraujančius robotus, turėtų įdėmiau žvelgti į jų socialumą ir elgseną, net jeigu jie neprimeną žmogaus,“ – patarė Lakatos.

Originalus straipsnis: http://www.sciencedaily.com/releases/2013/09/130912104839.htm