Robotika.lt

Robotų savimonė. Ar robotai gali būti savarankiški? (Video)

Robotika.lt balandžio 25, 2013 Dirbtinis intelektas Robotai mokslui
Robotų ir žmonių savimonė – skirtingi dalykai. Pagrindinis tikslas, kuriant sąmoningus robotus, yra sukurti sistemą, sugebančią identifikuoti savo sandarą. Tokiu būdu jie gali prisitaikyti aplinkoje ir funkcionuoti netgi tuo atveju, jei atsiranda nenumatytų aplinkybių, ar net pačio roboto pažeidimų.

Dar viena sąmoningų mašinų savybė – tai galimybė identifikuoti save, dirbant tarp kitų robotų.

Kornelio universiteto sukurta „Jūros žvaigždė“

Hod’as Lipson’as, Džoš’as Bongard’as ir Viktor’as Zykov’as iš Kornelio universiteto sukūrė robotą turintį „vidinę savimonę“. Pasak laboratorijos kūrėjų, jų keturkojis „vaikas“ gali savarankiškai įvertinti jam padarytą žalą ir nuspręsti kaip toliau vykdyti pavestas užduotis.

Kodėl robotas pavadintas „Jūros žvaigžde“? Todėl, kad savo forma jis primena jūros žvaigždę. Šis robotas sugeba išanalizuoti savo struktūrą ir surasti gedimus. Pavyzdžiui, jei dėl kažkokio įvykio pašalinama viena roboto koja, jis pritaiko savo modelį sukurdamas alternatyvią „eiseną“. Ši koncepcija gali būti naudinga kuriant naujas ir sudėtingas mašinas.

Daugelis robotų turi fiksuotą veikimo modelį – inžinierių sukurtą programą. O „Jūros žvaigždės“ kūrėjai parodė kaip veiklos modelis gali atsirasti paties roboto viduje. Tokiu būdu mašinos pakyla į aukštesnį lygį, kadangi gavusios užduotį, ją visada įvykdys, net jei pačioms teks išmokti kaip.

Paprastai, jei mašina genda, ji turi tendenciją sulūžti visiškai. Todėl labai svarbus pasiekimas yra roboto sugebėjimas prisitaikyti ir veikti toliau, nekreipiant dėmesio į pažeidimus.

„Jūros žvaigždė“ yra savarankiška, kadangi be žmogaus sukurto algoritmo ji pati išmoko, nors ir negrabiai, vaikščioti. Galima sakyti, jog robotas ne eina, bet ropoja. Šiam robotui nebuvo duota komanda pakelti savo kūną virš žemės ir eiti. Jam buvo liepta tik judėti lygiu paviršiumi ir tai robotas atliko labai efektyviai.

Kai tik robotas įjungiamas, jis nesupranta savo sugebėjimų. Žmogus, žiūrėdamas į jį mato keturias kojas ir nedidelį korpusą. Tačiau robotas to nežino: jis gauna šią informaciją tyrinėdamas save ir jį supančią aplinką ir taip atrasdamas ką gali daryti.

Kuo išsiskiria šis protingas robotas iš kitų panašių į jį mašinų? Tuo, kad „Jūros žvaigždės“ sugeba adaptuotis aplinkoje. Todėl kūrėjai mano, kad tokie robotai kitose planetose sugebėtų vykdyti savo misiją be žmonių įsikišimo.

Meidži universiteto sukurtas save identifikuojantis robotas

Japonų tyrėjų grupelė iš Meidži universiteto vadovaujama profesoriaus Juniči Takeno sukūrė robotą, kuris atskiria savo atvaizdą veidrodyje nuo kitų robotų atvaizdo. Kaip tai pavyko įgyvendinti?

Mokslininkai roboto elektronines smegenis aprūpino dirbtinėmis nervinėmis ląstelėmis. Neuronų tinklų technologijos leidžia robotui vienu metu analizuoti informaciją apie savo paties elgesį ir taip pat palyginti ją su duomenimis, gaunamais iš jutimo organų. Panašiu principu veikia ir pas žmones esantys savęs identifikavimo mechanizmai.

Šio roboto kūrėjai sako, jog roboto modeliavimas yra labai sudėtingas procesas, kadangi reikia atidžiai stebėti roboto veiksmus, elgesį. Tačiau kai pavyksta įgyvendinti savo idėjas, ypač kai matomas akivaizdus pavyzdys, norisi kurti dar ir dar. Juk tobulėjimui ribų nėra.

Robotų savimonės evoliucija

Kurdami „Jūros žvaigždę“ ir Juniči Takeno robotą, mokslininkai turėjo tą patį tikslą – sukurti savarankišką robotą. Tačiau jų metodai skyrėsi. Klausimas, kada galima laikyti, kad robotas yra savarankiškas – gana abstraktus, todėl jų darbo rezultatus galima interpretuoti įvairiai.

Kol bus sukurtas robotas, galintis pilnai suvokti savo subjektyvųjį Aš ir panaudoti jį realybėje, turės praeiti daug laiko. Bet pirmieji žingsniai jau padaryti.



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *