Robotika.lt

Robotiniai gydytojai, internetiniai teisininkai ir automatizuoti architektai: Profesijų ateitis?

Robotika.lt liepos 22, 2014 Robotai medicinoje Robotai mokslui Robotai pramogai
Robotiniai gydytojai, internetiniai teisininkai ir automatizuoti architektai - Profesijų ateitis
Į pažangiąsias technologijas jau ilgą laiką žvelgiama kaip į grėsmę žmogaus darbo jėgai. Dabar netgi aukštų įgūdžių ir sumanumo reikalaujantys darbai, kažkada laikyti saugiais, yra rizikoje. Kaip jie adaptuosis prie skaitmeninio amžiaus?

Pernai žurnalistai iš Asociated Press bandė išsiaiškinti kokie darbai nyksta dėl naujųjų technologijų plėtros. Jie analizavo darbo padėties duomenis iš 20 šalių bei apklausė ekspertus, programinės įrangos kūrėjus bei įvairių firmų generalinius direktorius. Buvo atrasta, jog dingo ne nekvalifikuotos, žemai apmokamos darbo vietos, bet gan gerai apmokamos ir tradiciškai viduriniajai klasei priskiriamos darbo vietos. Programinė įranga pakeitė administratorius, kelionių agentus, buhalterius bei sekretorius ir visa tai vyksta stulbinančiais mastais.

Ekonomistai ir futuristai žino, kad ne viskas tiesiog yra balta ir juoda, tačiau tai visuotiniai pokyčiai. Oxfordo akademikai Carlas Benediktas Frėjus ir Michaelas A Osbornas paskelbė prognozę, jog kompiuterizacija gali beveik pusę darbo vietų paversti nebereikalingomis per ateinančius 10-20 metų. Biuro ir aptarnavimo sferų darbo vietos, akademikų teigimu, yra ypač rizikingoje padėtyje. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo automatizacijos. Technologijos verčiasi į mūsų prekybos centrus ir fabrikus, transformuoja mažus ir didelius verslus, bei pradeda revoliucionizuoti profesijas.

Manyta, jog žiniomis paremtos profesijos yra saugus karjeros pasirinkimas. Metai praleisti studijuojant teisę, architektūrą arba finansus, teoriškai garantavo visą darbingą gyvenimą. Dabar taip nebėra. Dabar netgi gydytojai jaučia naujovių grėsmes. Ekspertai radiologai nuolat pranokstami modelių atpažinimo programinės įrangos, diagnostikai – paprastų kompiuterinių apklausiamųjų sistemų. 2012-aisiais Silikono slėnio investuotoja Vinod Khosla prognozavo, jog algoritmai ir mašinos vienos kartos laikotarpyje pakeis 80 procentų gydytojų.

Savo aršias diskusijas sukėlusioje knygoje „The Second Machine Age“ (liet. „Antrasis Mašinų Amžius“), Erikas Brynjolfssonas ir Andrew McAfee teigė, jog šiuo metu mes esame intensyviame kūrybinės destrukcijos periode. „Technologinis progresas,“ – perspėjo jie,- „paliks užnugaryje kai kuriuos žmones, galbūt netgi daugybę žmonių… niekada nebuvo blogesnio laiko būti darbuotoju, turinčiu tik „įprastinius“ įgūdžius ir sugebėjimus, nes kompiuteriai, robotai ir kitos skaitmeninės technologijos perima šiuos įgūdžius ir sugebėjimus neapsakomais tempais.“

„Kai kurioms sferoms vis dar tradiciškai reikės ekspertų, patikimų patarėjų,“ – teigia jis. „Bet daugybė kitų užduočių bus standartizuotos, sistemizuotos arba padarytos prieinamos internetu.“ Ankstesnėje knygoje „Tomorrow‘s Lawyers“ (liet. „Rytojaus Teisininkai“), jis prognozuoja aštuonių naujų įteisintų rolių tarp teisės ir kompiuterinių programų persipynimus. Dauguma darbų pavadinimų, veikiau skambės kaip informacinių technologijų specialistų titulai: teisinių žinių inžinierius, teisės technologas, projektų vadybininkas, rizikos vadybininkas, proceso analitikas.

„Daugybė tradicinių teisininkų pažvelgs į tai ir pamanys: „Taip tai skamba, kaip profesijos, tačiau ne to aš mokiausi teisės mokykloje. Ne tai veikė mano tėvai – kartų kartos teisininkų.“ Tai, teigia Susskindas, ne jo rūpestis: nesvarbu ar vadinsime šių naujų profesijų atstovus teisininkais, ar ne, teisės sektorius vis tiek išliks.

„Nuolat teigiu, jog teisės ateitis, tai ne Johnas Grishamas,“ – paaiškina Susskindas. „Tai nėra šiek tiek pakeista šiandienos teisininkų versija. Tai bus žmonės naujais būdais dirbantys teisės sektoriuje ir siūlantys teisines paslaugas.“ Tai gali būti visai kitokia profesija, nei dabar vaizduojama televizijos dramose, tačiau technologijoms surijus senąsias darbo vietas,bus sukurta ir naujų.

„Tos profesijos, kurios nesugebės keistis – išnyks,“ – teigia daktaras Frankas Shaw, Ateities Tyrimų Studijų krypties direktorius. „Tos, kurios transformuosis – ir iš ties turiu galvoje „transformuosis“ – vešės ir klestės.“

Niekas užtikrintai nežino, kaip atrodys profesijos ateityje. Tačiau žmonės esantys „ant šios ribos“ jau mato kaip senesni darbai išnyksta – o eksperimentavimas su technologijomis sukuria naujus. Taigi, kaip šios trys profesijos – medicina, architektūra ir teisė – gali transformuotis ateityje, pasak žmonių, kurie padeda jas atrasti iš naujo?

Teisė

Prieš penkerius metus, antrepreneris Charlis Mooras sukūrė internetinę teisinių paslaugų sistemą Rocket Lawyer. Dabar ji turi 30 milijonų vartotojų. Naudotojai moka mėnesinį mokestį ir iškart gauna prieigą prie naujausių iš anksto paruoštų dokumentų ir pamokų, o taip pat ir patarimus iš ekspertų ir projekte dalyvaujančių įmonių. Teisės darbuotojų dirbančių internete jau ir dabar atliekamos pareigos yra supaprastintos, o tai ir yra viena iš daugelio Susskindo prognozių.

Mooras optimistiškas dėl to kaip kompiuterizacija paveiks teisės sektorių. „Nemanau, kad programinės įrangos naudojimas naikina industriją, veikiau tai industrijos palaikymas. Taigi su programine įranga, žinoma yra kasdieniškų, nuobodžių užduočių, kurios taps kur kas efektyvesnės, tuo tarpu teisininkai turės galimybę pakilti mitybos grandinėje ir atlikti milijonus kartų daugiau teisinių veiklų nei gali dabar.“

Robotiniai gydytojai, internetiniai teisininkai

Netgi teisėjai, teigia jis, persikels į skaitmeninius tinklus. „Manau, mums reikia virtualių teismų. Australija su jais jau eksperimentuoja. Niujorkas taip eksperimentuoja, sprendžiant transporto stovėjimo baudų problemas. Kuriam galui trenktis į kažkokią valdžios įstaigą, kada gavai tik baudą už ne vietoje pastatytą automobilį? Tai neįtikėtinai neefektyvu.“

Tokie pokyčiai reikštų, jog mūsų poreikiams reiktų mažiau teisininkų. Tačiau yra ir kita medalio pusė: tai sumažins teisinių paslaugų kainas ir teisininkai galės aptarnauti daugiau klientų. Mažieji verslai ir privatūs asmenys pagaliau išgalės sau leisti teisines konsultacijas. Tai „slapta teisinė rinka“, kol kas dar neišnaudota minia potencialių vartotojų, kurios vertė galis siekti 27 milijardus svarų. „Iš tiesų egzistuoja neatrasta teisinių paslaugų paklausa,“ – teigia Mooras. „Mums reikia daugiau, o ne mažiau teisininkų.“

Architektūra

Programinės įrangos gamintoja Autodesk, įkurta 1982-aisiais, kuria virtualius dizaino įrankius, kuriuos kasdien naudoja milijonai architektų ir dizainerių visame pasaulyje. Vien pernai kompanijos pajamos siekė 2,3 milijardus dolerių. Autodesk viceprezidentas Pete‘as Baxteris atsakingas už kompanijos architektūros, inžinerines ir statybų veiklas Europoje, Azijoje ir Vidurio Rytuose.

Jis mano, jog architektams dirbtinis intelektas neturėtų kelti didelės baimės. „Taip, galima darbą automatizuoti. Tačiau kaip atrodytų visiškai automatizuota ir kompiuterinių programų racionalizuota architektūra? Ko gero tai nebus pats įdomiausias kūrinys, kokį jums teko matyti.“

Technologijos nesunaikins profesijos, tačiau eksperto teigimu, ją demokratizuos. „Įžvelgiama nauja kryptis: vienas namuose dirbantis ir šviesių idėjų turintis architektas dabar turi prieinamą begalinę kompiuterinę galią tinkle. Tai reiškia, jog vienas dizaineris, ką tik baigęs studijas, turi prieigą prie tokių išteklių ir programų, kokias naudoja ir didžiosios tarptautinės kompanijos. Taigi iškyla naujas konkurencijos laukas.“

Baxteris taip pat pažymi ir naujas galimybes, kurias programinė įranga suteikia ir patyrusiems architektams. Tarpžemyninis bendradarbiavimas dabar auga vis paprasčiau. Tai leidžia tobulinti savo specialybės įgūdžius: per vieną darbo dieną galime apžvelgti kelių šalių architektūros stilius ir pan.
„Architekto profesija neabejotinai išliks ir ateityje,“ – teigia Baxteris. „Manau, kas nutiks, tai jog šioje srityje išvysime daugiau bendradarbiavimo. Tačiau vis tiek žmogus turės priimti galutinius sprendimus.“

Medicina

Daktaras Pete‘as Diamandis yra XPRIZE pirmininkas ir generalinis direktorius. XPRIZE – tai eilės turnyrų, siūlančių 10 milijonų dolerių vertės prizus, už technologinius atradimus, padedančius spręsti opiausias šiandienos problemas. Vienas iš šių prizų bus įteiktas pirmajai komandai, kuri sugebės pagaminti veikiantį „tricorder“ aparatą – rankinį įtaisą, naudojamą mokslinės fantastikos seriale „Star Trek“. Tai įtaisas, gebantis nustatyti 15 ligų ir nereikalaujantis jog, jį naudojantis asmuo turėtų medicininį išsilavinimą.

Diamandis viliasi, jog toks prietaisas bus sukurtas per ateinančius penkerius metus. Po to, jau tik laiko klausimas, kada ligų diagnozavimas visuotinai virs tik mašinų atliekama užduotimi. „Svarbiausia aprūpinti kompiuterį reikiama informacija. Kada jis ją turės, kompiuteris gebės įvertinti tūkstančius ar net milijonus kartų daugiau parametrų, nei sugebėtų žmogus.“ Mums vis tiek reikės profesionalių medicinos darbuotojų, vadovavimui ir žmogiškojo ryšio palaikymui – tačiau gydytojai turės susitaikyti su tuo, kad kompiuteriai geba jų užduotis atlikti geriau, nei jie.

Nebus apsiribojama vien programine įranga ar ligų diagnoze: chirurgai privalės užleisti vietą sumanesnėms mašinoms. „Manau, matysime ženkliai dėl robotikos naudojimą pakitusią gydytojų rolę,“ – teigia Diamandis. Jis mini Silikono Slėnio firmą Intuitive Surgical, kuri sukūrė „chirurginę sistemą“, pavadinimu Da Vinci, kuria naudodamiesi chirurgai nuotoliniu būdu gali atlikti operacijas iš bet kurio pasaulio kampelio. Kaip ir kalbant apie architektūrą, taip ir skaitmeninių technologijų panaudojimas medicinoje leis pasiekti kur kas didesnes rinkas. Tačiau priešingai nei su architektūra, inovacijos ties tuo nesibaigs.

Robotic Hysterectomies

„Galiausiai, kur visa tai veda,“ – teigia Diamandis,- „ tai, jog robotai ims patys atlikinėti operacijas. Galiu įsivaizduoti dieną ateityje, kada pacientas, kuriam reikia, tarkim, širdies operacijos, įžengia į ligoninę, ir tada išgirstame tokį pokalbį: „Ne, ne, ne, aš nenoriu, kad mane liestų koks žmogus. Aš noriu, kad mane operuotų robotas, kuris tai sugeba 1000 kartų geriau.““

Tačiau, nepaisant didelės darbo rolės atplėšimo iš gydytojų, ekspertas nemano, kad greitu metu matysime gydytojų paklausos subliuškimą – labiausiai dėl to, jog ir dabar mes gydytojų turime kur kas mažiau, nei mums jų reikia. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose ekspertai prognozuoja, jog 2020-aisiais metais trūks net iki 91500 gydytojų. „Ir tai yra gan nedidelis skaičius, lyginant su likusiu pasauliu,“ – teigia Diamandis. „Afrika, kuriai „priklauso“ apie 25% viso pasaulio ligų, pasauliniu mastu turi tik 1,3 % gydytojų. Nėra jokių galimybių įkurti užtektinai medicinos mokyklų arba apmokyti užtektinai gydytojų, netgi šiandienai jaučiamai paklausai patenkinti.“

„Visa tai – ekonomika,“ – paaiškina Diamandis. Reikiama programinė įranga ir robotai jau čia – arba pakeliui – tačiau neišnaudojama jų pasiūla išliks tol, kol šios technologijos nebus vien tik labiau efektyvios, bet tuo pačiu taps ir pigesnės, nei įprastinio medicinos personalo naudojimas. „Aš vadinu tai „technologijos dematerializavimu“. Seniau pirkdavai GPS aparatą, pirkdavai vaizdo kamerą, pirkdavai muzikos įrašus. Daiktai, kurie kažkada buvo materialūs objektai, dabar dematerializavosi į tavo mobilųjų telefoną ir tapo kone nemokami. Ir galiausiai jie demokratizavosi. Sveikatos apsauga pereina tą patį procesą: dematerializaciją ir demokratizaciją.“



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *