Robotika.lt

Robotas, kuris nuims naštą nuo kario pečių (Video)

Robotika.lt rugsėjo 20, 2014 Karinė robotika Robotiniai automobiliai

Lockheed kompanija į dienos šviesą ištempė robotą, kuris gali mūšio lauke nešti didžiąją dalį karių ir jūros pėstininkų ekipiruotės. Ar Pentagonas pritars šiam projektui?
Džipo dydžio mašina be sustojimo vikriai įveikė akmenų krūvą ir savo plačiomis, grublėtomis padangomis nesunkiai pakilo į nedidelę kalvą.

Kas dar nuostabiau, tai jog ši transporto priemonė neturi vairuotojo.

Susipažinkite su „Squad Mission Support System“ (liet. Komandinės Misijos Paramos Sistema) arba SMSS, Lockheed Martin kompanijos projektu, sukurtu nuo karių pečių nuimti sunkią naštą. Tiesiogine šių žodžių prasme.

JAV kariai ir jūrų pėstininkai dažnai priversti su savimi į kovos lauką tempti net iki 60 kilogramų sveriančią ekipiruotę. Sunkus nešulys, sudarytas iš daugybės skirtingų dalykų (maisto, vandens, amunicijos, baterijų, drabužių ir t.t.) gali rimtai pakenkti karių čiurnoms, nugaroms ir keliams. Išeitis viena – perkelti didžiąją dalį įrangos ant autonomiškos transporto priemonės, gebančios sekti paskui karius, kol jie skinasi kelią į priekį, atlikdami misiją.

Kol kas JAV kariuomenė, nors oficialiai ir nepaskelbė ieškanti tiekėjo tokioms sistemoms, tačiau rodo susidomėjimą šio tipo autonomiškomis mašinomis Lockheed, kartu su tokiomis kompanijomis kaip Northrop, Grumman, General Dynamics ir Qinetiq, nusprendė, jog verta investuoti į tokių sistemų prototipus, nes labai tikėtina, jog Pentagonas nuspręs apsirūpinti panašaus tipo robotais.

Nors Lockheed kompanija galbūt niekada nekurs SMSS autonomiškų mašinų dideliais kiekiais, tačiau vien tai, kas jau nuveikta, atrodo įspūdingai.

Jūs vedate, o mašina seka

Pastatyta ant nedidelio asfalto plotelio SMSS, praminta „Ox“ vardu, omenyje turint JAV armijos Antrajame Pasauliniame ir Korėjos kare naudotus jaučius („oxen“ – liet. jautis.), ši autonomiška transporto priemonė neatrodo itin įspūdingai. Tačiau, kai Lockheed technikas su Xbox žaidimų konsolės pulteliu pradeda vairuoti mašiną per įvairių tipų kliūtis ir gruntą, o ši visas komandas įvykdo idealiai, viskas atrodo visiškai kitaip.

Tai pagrindinis valdymo rėžimas: mūšio lauke technikas arba karys valdo mašiną paprastu žaidimų pulteliu. Lockheed testavimų aikštelėse pademonstruojama, kaip lengvai ši mašina įveikia įvairias kliūtis.

Dar įspūdingiau, kada technikas nustato robotinei mašinai suplanuotą kelią su keturiais ar penkiais reikiamais taškais kelyje ir paleidžia SMSS savarankiškai kelionei. Mašina sklandžiai įveikia maršrutą ir naudodama kliūčių aptikimo technologiją apvažiuoja visus kelyje pasitaikančius barjerus.

SMSS gali įveikti iki 125 mylių atstumą – ir visą tai naudojantis užprogramuotu maršrutu, be jokio papildomo ryšio palaikymo su žmogumi, kol mašina pati nepasiekia duotojo tikslo.

Tačiau pati nuostabiausia mašinos funkcija – tai gebėjimas sekti žmogų. Lockheed technikas mašinai pasakė „dėkis prie manęs“ ir ši suprato jo nurodymą – technikui pamažu einant, robotinė mašina judėjo paskui jį. Technikas ėmė bėgti, įkopė į nedidelę uolėtą kalvą ir ėjo per tankius žolynus. Mašina palaikė tolygų atstumą nuo žmogaus ir galiausiai sustojo šiam sustojus. Dėka modelių atpažinimo sistemos, mašina geba atskirti atskirus žmones ir gali sekti vieną reikiamą asmenį, net jeigu savo kelyje sutinka gausybę kitų žmonių.

Ir ši technologija nėra testuojama vien tik Amerikos tyrimų bazėse. 2012-aisiais Lockheed atliko SMSS bandymus kartu su JAV armijos lengvųjų pėstininkų daliniais Afganistane. Remiantis Donu Nimblett‘u, Lockheed vyresniuoju verslo plėtros vadybininku nevaldomai žemės transporto priemonės programai, SMSS, nešdamas karių įrangą, keliavo į stebėjimo postus ir karinius įtvirtinimus. 30 valandų misijoje, SMSS pergabeno maždaug 4500 kg svorio krovinį, kurį būtų tekę gabenti kariams.
Karių būrys ant SMSS sukraudavo viską, ko jiems reikėdavo 72 valandų dislokacijai. Dažnai mašinos operacijos užduotys buvo keičiamos lauke, kariams nebereikėdavo grįžti į bazę pasipildyti atsargų. Kaip teigia Nimblett‘as, kariai pamilo šią mašiną ir kartais net nenorėdavo jos grąžinti.

Dabar Lockhee komanda ruošiasi naujam bandymui – trečiajam didžiąjam SMSS gebėjimui: valdyti mašiną, esančią už šimtų ar net tūkstančių myliu atstumo, naudojantis palydoviniais tinklais.

Pernai, Lockheed sėkmingai atliko šios galimybės bandymą armijos bazėje Mičigane. Naudodamiesi General Dynamics sukurtu palydovų tinklu, Lockheed specialistai sugebėjo valdyti SMSS per didelį atstumą, naudodamiesi mašinoje įtaisyta giroskopine vaizdo kamera. Netgi operatorius ir mašiną skiriant daugiau nei 200 mylių, vykdant bandymus fiksuotas net mažesnis nei sekundės uždelsimas, kas, pasak Nimblett‘o, „leido saugiai valdyti SMSS šalia greta esančių žmonių“. Lockhee dabar ruošiasi antrajam palydovinio valdymo bandymui Benningo forte, Džordžijos valstijoje.

Gebėjimas valdyti robotą per atstumą yra itin karius dominanti savybė. Karo vadai galėtų siųsti SMSS į priešininkų teritorijas, siekdami rasti taikinius ir pažymėti jų GPS koordinates. Tai leistų pradėti apšaudymo misiją kariniais lėktuvais arba toliašaude artilerija – ir visą tai nerizikuojant karių arba jūros pėstininkų saugumu.
SMSS galėtų, bent jau teoriškai, būti aprūpintas vadinamaisiais „vartytuvais“ ir „grėbliais“, bei požeminiais radarais, tada mašina galėtų būti siunčiama į potencialiai užminuotas teritorijas ir detonuoti ten esančius sprogstamuosius įtaisus. Robotinei mašinai važiuojant, ji įsimena kelionės maršrutą, taigi taip galima paruošti saugius kelius, kuriais, sekdami SMSS, galėtų eiti kariai. Tai dar nebuvo išbandyta, tačiau Nimblett‘o teigimu, SMSS sugebėtu atlikti tokias užduotis.

Ar SMSS sulauks Pentagono pritarimo?

Lockheed ir jos varžovai tikisi, kad Pentagonas greit nuspręs pasistūmėti į priekį SMET programoje, kurios tikslas aprūpinti armijos būrius daugiafunkciniu transportu. Nimblett‘as teigė, jog Gynybos Departamentas žengs šį žingsnį per ateinančius metus.

Jeigu Pentagonas patvirtins SMET programą, Lockheed ir kiti jos konkurentai varžysis dėl kontrakto. Tada Armija išsirinks du arba tris rangovus, kad šie sukurtų prototipus. Nimblett‘as teigė, jog kariuomenė bandys kiekvieną sistemą, kol galiausiai išsirinks vieną, kuriai skirs finansavimą.

Deja, rangovams, kurie tikisi gauti kontraktą, tai gali užtrukti nuo 7 iki 11 metų, kol ši koncepcija virs „inventoriumi“, tai yra, nors buvo pademonstruoti sėkmingi lauko bandymai, gali prireikti daugybės metų kol tokios sistemos kaip SMSS bus standartizuotos kovinėms operacijoms. Tai gali reikšti, jog šios autonomiškos mašinos veikiau bus panaudotos ateities kariniuose konfliktuose, o ne dabartiniame Amerikos kare Afganistane.

Vis dar yra neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kas nutiktų, jeigu SMSS būtų užpultas, taip sunaikinant didžiąją dalį būrio įrangos ir ekipiruotės. Tokia rizika egzistuoja. Bet net jeigu taip nutiktų, Lockheed tiki, jog kariai neprarastų savo pagrindinės, apie 20 kg sveriančios kovinės įrangos: ginklų, naktinio matymo akinių, šalmų ir t.t. – daiktų, kuriuos kariai visada nešasi su savimi.

Tačiau nepaisant rizikos, atsižvelgiant į visas mašinos galimybes (pradedant tuo, jog ji gali gabenti apie 3500 kg sveriančią devynių karių būrio įrangą, arba apie 4500 kg sveriančią 13 jūros pėstininkų būrio įrangą), manoma, jog kariuomenė ryšis žengti tolesnį žingsnį su tokiomis sistemomis kaip SMSS, ar tai būtų Lockheed ar kitas rangovas. Kariuomenė siekia visais įmanomais būdais įrodyti, jog stengiasi apsaugoti savo karius bei jūros pėstininkus ir Lockheed tiki, jog SMSS yra aiškus būdas tam padaryti. Nepaisant visko, Nimblett‘as teigia, jog SMSS saugiai „padidina laiką ir nuotolį per kurį būrys gali vykdyti operaciją atitolęs nuo pagrindinės bazės.“



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *