Europoje tarp pagyvenusių žmonių insultas yra viena iš pagrindinių fizinio neįgalumo priežasčių. Dažnai po insulto žmogui suparalyžiuoja pusę kūno, daugybė ligonių kenčia dėl sumažėjusio mobilumo, jiems sunku savarankiškai vaikščioti. Tai liūdni faktai, į kuriuos rimtai pažvelgė ES CORBYS projektas. Tyrėjai iš šešių šalių šiuo metu kuria robotinę sistemą, padėsiančią ligoniams atgauti galimybę judėti. Kuriamas robotas susideda iš korekcinių įtaisų bei mobilios judėjimo platformos.
CORBYS projekto komanda dirba ir ties roboto pažinimo bei suvokimo aspektais. Siekiama, kad robotinė sistema gebėtų numatyti ligonio veiksmus bei pati prisitaikytų prie jo poreikių. Tai nauja reabilitacinių robotų era.

Grąžintas gebėjimas vaikščioti

Svarbiausia insulto aukas, kaip galima greičiau, pastatyti ant kojų. Jiems būtina reguliari mankšta, bei iš naujo išmokti vaikščioti, kad gebėtų verstis savarankiškai. Kodėl pasirinktas robotas? Projekto atstovai visų pirma pabrėžia, jog šiandien ligoniams taikomas intensyvios mankštos metodas yra labai varginantis; du terapeutai turi vieną po kitos kilnoti paciento kojas.

Roboto-paciento mokymasis

CORBYS robotinė sistema naudojasi fiziologiniais paciento duomenimis (širdies ritmas, temperatūra, raumenų aktyvumas ir pan.), kurios taip pat pateikia ir terapeutui, padedančiam valdyti robotą. Norint, kad reabilitacija būtų maksimaliai veiksminga, būtina žinoti atsakymus į daugybę klausimų. Ar paciento kojos juda taip, kaip jis pats nori? Ar pacientas pavargo, o gal patiria per didelį stresą?
„Vaikščiojimo robotas turi skirtingus veikimo lygius, kuriuos parenka terapeutas atsižvelgdamas į paciento reabilitacinę pažangą“,- teigia ICT tyrėjas Anders‘as Liverud‘as. „Pirmas žingsnis – pritvirtinti jutiklius prie paciento kūno ir stebėti jo judėjimą ant ėjimo takelio. Terapeutas, padedamas jutiklių pagalba gaunamų duomenų, koreguoja ėjimo modelį, pritaikydamas jį prie paciento poreikių.
Sekantis žingsnis – šio modelio tikslinimas, kurį atlieka pati robotinė sistema. Robotas naudojasi paciento smegenų aktyvumo duomenimis bei kitais fiziologiniais signalais, kuriais remdamasis geba nustatyti, kada pacientas nori sustoti, pakeisti greitį ar pasisukti. Tai sistema daro akimirksniu. Robotas ir toliau tęsia ėjimo modelio koregavimo ir taisymo darbus. Kadangi pacientas pats nusprendžia, kur ir kaip jam vaikščioti, jis junta gebėjimą pats kontroliuoti savo sveikimo procesą, tai padeda palaikyti motyvaciją.