Robotika.lt

Robotai kariai kelia etines dilemas

Robotika.lt liepos 21, 2014 Dirbtinis intelektas Karinė robotika Robotai humanoidai Robotai ir žmonės
Robotai kariai kelia etines dilemas
Su vis didėjančiu robotų panaudojimu karinėse operacijose, ko gero dabar tik laiko klausimas, kada mašinos pakeis kareivius. Nors visiškai automatizuotų kovos mašinų karas galbūt dar tik horizonte, viena tyrėja teigia, jog dabar nėra per ankstus metas analizuoti tokių robotinių armijų keliamas etines dilemas.Savo naujausiame darbe, tiriančiame autonomiškų mašinų etiką kare, Švedijos KTH Karališkojo Technologijų Instituto tyrėja Linda Johansson teigia, jog būtina iš naujo persvarstyti tarptautinius karo įstatymus ir pradėti svarstyti, ar pažangieji robotai turėtų būti atsakingi už savo veiksmus.

Dronų (nepilotuojamų skraidymo priemonių) panaudojimas vis didėja, o jų tobulinimui išleidžiama vis daugiau lėšų. Visa tai keičia karinių konfliktų specifiką ir iškelia naujų klausimų.

„Atsižvelgiant į pažangos greitį, ne per anksti pradėti diskutuoti apie šias problemas,“ – teigė tyrėja.

Remiantis Jungtinių Tautų apklausa, 33 skirtingose dronų atakose visame pasaulyje žuvo civiliai. Skaičiuojama , jog Pakistane per dronų atakas nuo 2004 metų žuvo nuo 2200 iki 3300 žmonių. 400 jų – civiliai. Remiantis naujausiais Pakistano Gynybos Ministerijos duomenimis nuo 2008 metų šalyje žuvo 67 civiliai.

„Kariai mūšyje gali žudyti vienas kitą – ar būtų galima kitame pasaulio krašte pulti kovinius robotus kontroliuojančius operatorius?“ – klausia Johansson.

Ji taip pat kelia etikos klausimą, dėl dronų operatoriams patikimos užduoties – saugiu atstumu dienų dienas ar net savaites stebėti, nukauti turimą asmenį, prieš paleidžiant mirtiną šūvį. „Tai skiriasi nuo įprastos kovos, kurioje karys akis į akį susiduria su savo priešininku.“ – teigia tyrėja. „Potrauminis streso sindromas, kuris paveiks operatorių, gali būti toks pats stiprus, kaip ir atvirame mūšyje dalyvaujančiam kariui.“

Šiuo metu dronai vis dar valdomi žmonių, tačiau technologijos taip sparčiai žengia į priekį, jog pilnai autonomiška kovos mašina, jau nebėra tik mokslinės fantastikos objektas.

„Greitai gali kilti tokia situacija, jog operatoriai vienu metu valdys ne vieną, o du kovos robotus, taip siekiant sumažinti kaštus,“ – teigia Johansson. „Nepamirškime, jog žmogus yra linkęs pasitikėti technologijomis. Dabar įsivaizduokime situaciją, kurioje reikia priimti žaibišką sprendimą. Tampa lengva tiesiog perleisti operacijos kontrolę robotui arba kompiuteriui.“

„Žmogus tampa silpnąja grandimi.“

Taip pat būtų galima ginčytis ar robotai turi teisę save ginti, nes žvelgiant į karo nuostatas, robotai nerizikuoja prarasti savo gyvybę. „Ar tai reiškia, jog jie neturi teisės žudyti kariaujančio žmogaus?“ – klausia tyrėja.

Lindos Johansson tyrimas išdėstytas septyniuose straipsniuose. Kartu su robotų panaudojimu kare, ji taip pat tyrė kitus robotikos aspektus. Vienas straipsnis skirtas žmonių globos robotams ir šios sferos etikos dilemoms. Taip pat straipsniuose nagrinėjama ir tai, kada robotai gali būti patraukiami atsakomybėn už savo veiksmus.



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *