Robotika.lt

Nick‘as Dalton‘as: Robotų apokalipsės laukti neverta

Robotika.lt liepos 27, 2015 Dirbtinis intelektas Robotai humanoidai Robotikos ateitis
adweek.com nuotr.

Dirbtinio intelekto populiarėjimas bei tobulėjimas mūsų visuomenėje kelia vis daugiau kontroversiškų diskusijų. Nuomonės įvairios – robotai yra mūsų ateitis ir gero gyvenimo garantas, robotai padeda mums tobulėti, robotai yra nekontroliuojami, robotai sunaikins žmoniją. Apie numanomą robotų apokalipsę ir neįtikėtiną dirbtinio intelekto pavojų žmonijai perspėja teoretikai bei verslo magnatai, tokie kaip Stephen‘as Hawking‘as, Elon‘as Musk‘as ir Bill‘as Gates‘as. Naujausios technologijos, robotų integracija ir netgi jų teisių analizė vis dažniau papildo filmų scenarijus.

Visgi kompiuterijos mokslų specialistas Nick’as Dalton’as, straipsnyje publikuotame portale „The Conversation“, skatina atkreipti dėmesį ne tik į kultūrinius aspektus bei vyraujančias tendencijas ir diskusijas, bet ir į techninius pokyčius. Pavyzdžiui, DARPA rengiamą robotų iššūkį. Užduotims kasmet sunkėjant – robotai įgauna vis daugiau dinamiškų savybių ir sumanių būdų išbandymams įveikti. Kitaip tariant, technika tampa gudresnė, pajėgesnė, produktyvesnė. Tačiau nepaisant sumanumo robotų pasaulyje, realiose situacijose dauguma įveikiamų užduočių yra „septynmečio lygio“, o jas, beje, atlikti sugeba tik patys sumaniausi ir ištvermingiausi robotai.

Paprasti dalykai yra sunkūs

„Jeigu mašina sugeba atlikti kažką, kas mums atrodo sudėtinga, esame linkę manyti, kad ji taip pat lengvai gali atlikti ir paprastus dalykus, tačiau tokia nuomonė nėra visuomet teisinga,“ – teigia Nick‘as Dalton‘as. Pasak eksperto, žmonės yra daugia-funkcionalūs, jie geba daryti daugybę skirtingų veiksmų, užduočių ir funkcijų, o daugumą jų net tuo pačiu metu. Tačiau robotai yra kitokie, jie „auga“ skirtingoje aplinkoje, todėl ir jų funkcionalumas yra kitoks – robotas dažniausiai privalo tobulai atlikti tik vieną funkciją.

Mokslinė fantastika yra tik mokslinė fantastika

Dirbtinio, žmogui priliygstančio intelekto idėja siekia dar antikos laikus. Pavyzdžiui, Pigmalionas – senovės graikų mitologinis personažas – Kipro karalius ir skulptorius, pamilo savo sukurtą Galatėjos skulptūrą, kuri deivės Afroditės valia vėliau tapo moterimi ir savo kūrėjo žmona. Dalton‘as įvardija ir Holivudo kūrinius, tokius kaip „Terminatorius“, „Dirbtinis intelektas“, kurie, anot jo, yra tik kūrybinė idėjų atmaina, analizuojanti sudėtingus tapatybės paieškos klausimus bei žmogaus psichologiją – ką reiškia būti žmogumi, kaip turi elgtis žmogus, kokios yra žmogiškosios vertybės.

Dalton‘as primena, kad terminas „robotai“ atsirado ne mokslinių tyrimų metu, bet čekų fantastikos rašytojo Karelo Čapeko dėka, kuris rašė apie darbininkų klasės įsigalėjimo baimę trečiajame dešimtmetyje.

Taigi, galbūt mes iš tiesų kartojame istoriją kitomis aplinkybėmis? Numanomas darbininkų luomo kilimas, tuometinei aukštuomenei prilygo zombių apokalipsei. Šiandien mes taip pat elgiamės su dirbtiniu intelektu.

Kompiuteriai nėra žmonės

Kompiuterijos mokslų tyrėjas Jaron‘as Lanier‘as teigia, kad problema glūdi mite, charakterizuojančiame kompiuterius kaip žmones. Taip sukuriamas užburtas ratas – vizijos apie robotus skatina naujus mokslinius tyrimus, o nauji pasiekimai papildo tikėjimą mitu, kuris motyvuoja mokslininkus jį paneigti ir tęsti tolesnius bandymus.

Jeigu visuomenė nerimauja dėl dirbtinio intelekto ir mašinų iškilimo, J. Lanier atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į kompiuterių veiklos principus bei statistiką, siekdamos užkariauti žmonių rasę, mašinos turėtų sulaukti visiško „sistemos nulūžimo“. „Bet net ir tokiu atveju, remiantis DARPA bandymų rezultatais, durų užtrenkimas būtų labai veiksmingas, siekiant atsilaikyti prieš robotus,“ – ironizuoja N. Dalton‘as.


Parengta pagal theconversation.com



Facebook komentarai


Komentarai (0)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *